Apie ligonių kančias, kurias slaugytojai išgyvena kartu
Slaugytojos darbas – tai ne tik kraujo paėmimas ar lašelinės. Už uždarų ligoninės durų slepiasi daugybė istorijų, kurias tenka ne tik išgirsti, bet ir kartu išgyventi. „Skaudžiausia, kai tenka matyti pacientą, kuriam nebegalime padėti. Kiekvieną kartą tokios situacijos paliečia – juk šalia praleidi valandas, pažįsti jo įpročius, išgirsti prisiminimus. Ir staiga turi susitaikyti su tuo, kad šis žmogus išeina. Kartais vienintelė paguoda būna mintis, kad bent jau nebesikankina“, – atvirauja Gražina.
Tokios patirtys, anot jos, neišvengiamai keliauja kartu namo. Vieni pasakojimai ilgam įstringa, kiti tampa pamoka, primenančia, jog ligoninėje svarbu ne tik medicininiai veiksmai. „Būti šalia, išklausyti, atliepti jausmus irgi yra pagalba. Pacientai labai jaučia mūsų nuotaiką, toną, net žvilgsnį. Dažnai užtenka kelių sakinių ir žmogus pasijunta išgirstas, suprastas. O kartais atrodo, kad tie keli žodžiai jam suveikia geriau nei tabletė.“
Kodėl bendravimas kartais padeda labiau nei procedūros
Panašiai kalba ir Vida Jankauskienė, Regioninės Telšių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė, slaugytoja jau 26 metus. Per tiek metų ji įsitikino – slauga nėra vien medicininės žinios ar procedūrų atlikimas. „Slauga – tai ne tik profesija, o pašaukimas. Jei nėra pašaukimo, labai sunku. Pacientui reikia ne tik pagalbos, bet ir supratimo, pakantumo, meilės“, – sako ji. Vida supranta, kaip svarbu kiekvienam sveikatos priežiūros specialistui gebėti mokėti valdyti kasdienes reakcijas: iš pradžių gali atrodyti, kad pacientas piktas ar nedėkingas, tačiau už pykčio dažniausiai slypi baimė, nerimas ar skausmas. „Paklausi žmogaus, kodėl jis taip kalba, įvardiji jo jausmus ir pacientas nurimsta. Galbūt tai skamba pernelyg paprastai, bet tai iš tiesų veikia.“
Tokie momentai, anot jos, kuria pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį, nes pacientas pasijunta matomas, o slaugytoja gali tęsti darbą be nereikalingos įtampos. „Kartais užtenka kelių minučių pokalbio, kad žmogaus akyse pamatytum ramybę. To nesuteiks jokia procedūra, nes pirmiausia susiduriame ne su liga, o su žmogumi ir jo emocijomis. Kai tai prisimeni, darbas tampa ne tik efektyvesnis, bet ir šiltesnis“, – dalijasi Vida.
Kaip šiltas ir efektyvus bendravimas keičia slaugytojų kasdienybę
Abi slaugytojos dalyvavo sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo platformos Medkursai.lt organizuojamuose kursuose „Efektyvus bendravimas su pacientais: psichologinis aspektas“, kuriuos vedė psichologė Kristina Kunigauskaitė. „Šiuose mokymuose mažai teorijos, daug praktikos ir simuliacijų. Jie svarbūs visiems, nes naudą gauna tiek pacientai, nes mažėja klaidų, tiek įstaigos, nes didėja pasitikėjimas ir mažėja teisminių ginčų, o slaugytojams paprasčiau dirbti – jų darbas tampa sklandesnis, santykiai su pacientais šiltesni“, – sako lektorė ir prideda, kad Medkursai.lt internetinėje platformoje galima rasti ir daugiau pagal sveikatos priežiūros specialistų bei įstaigų poreikius pritaikytų mokymų: nuo demencija ir Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūros, bendravimo su nepakančiais ir agresyviais pacientais iki stomos priežiūros ar infekcijų kontrolės.
Nauda ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir įstaigoms
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė pabrėžia, kad slaugytojų profesijoje neįmanoma sustoti – mokytis reikia visą gyvenimą. „Šiuolaikiniam slaugytojui būtina nuolat atnaujinti žinias – ne tik medicinines, bet ir psichologines. Pacientai kreipiasi tada, kai jiems blogai, jie turi baimių, patiria stiprų nerimą. Slaugytojas turi gebėti juos išgirsti, atliepti jų emocijas. Tokie įgūdžiai ne mažiau svarbūs nei ambulatorinių manipuliacijų atlikimas. Be to, tai naudinga ir sveikatos priežiūros įstaigoms, nes investavimas į specialistų mokymus prisideda prie organizacijos kultūros, personalo politikos, lojalumo formavimo.“
Pagal Slaugos praktikos licencijavimo taisykles, slaugytojai per penkerius metus privalo sukaupti mažiausiai 60 valandų kvalifikacijos tobulinimo (arba vidutiniškai po 12 valandų kasmet). Bent 60 % šių valandų turi būti skirta profesinei kvalifikacijai, o likusi dalis – iki 40 % (nuo 2025 m. gegužės 1 d. – ne daugiau kaip 30 %) – gali būti skiriama kitų sveikatos specialistų mokymams. Taip pat nuo 2025 m. gegužės įsigaliojo nauja nuostata: bent 10 % valandų privalo būti skiriama bendrosioms (ne klinikinėms) kompetencijoms – emociniams, socialiniams, vadybiniams gebėjimams, etikai ar konfliktų valdymui. „Kartais atrodo, kad bendravimas nėra darbas, bet jis yra esminė darbo dalis“, – pritaria Vida Jankauskienė. Ir ji, ir Gražina sutaria: kai pacientas jaučiasi išgirstas, slauga tampa ne tik kokybiškesnė, bet ir žmogiškesnė.
