Ką daryti, jei pabudote nuo migrenos priepuolio?

Migrenos priepuolis gali ištikti bet kada, nesvarbu, kada jūs keliatės – anksti ryte pabėgioti, ar prieš pat pietus. Migrena sergantys žmonės gali jums patvirtinti, kad migrenos priepuolis gali ištikti net tada, kai dar nesate pabudęs.

Gera žinia ta, kad yra gydymo būdų, kurie gali padėti susidoroti su lėtiniais rytiniais galvos skausmais, ir prevencinių priemonių, kurios gali padėti tų skausmų išvengti ateityje. Tačiau pirmiausia, išsiaiškinkime, kodėl apskritai atsiranda migrenos priepuoliai.


Kodėl pabundate su migrenos simptomais?


Yra keletas dalykų, kurie gali sukelti ankstyvą rytinį galvos skausmą:


Nemiga. Jei negalite užmigti, vadinasi, negalite kokybiškai išsimiegoti. Nepakankamas miego kiekis ir prasta miego kokybė yra tiesiogiai susijusi su migrenos priepuoliais.


Miego apnėja. Miego apnėja – kita labai dažna rytinių galvos skausmų priežastis. Miego apnėjos gydymas gali ženkliai sumažinti migrenos priepuolių dažnį ir intensyvumą.


Dantų griežimas ir žandikaulio suspaudimas. Tai ypatingai būdinga žmonėms, turintiems smilkinio apatinio žandikaulio sąnario disfunkciją – būklė, kuri paveikia žandikaulio sąnarius ir aplinkinius raumenis bei raiščius. Jei pabudus jums prasideda migrena, o skausmas susitelkęs skruostuose ir žandikaulyje (gali nusidriekti ir iki smilkinių), tuomet tokio migreninio skausmo priežastis dažniausiai būna apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija. Miegas su žandikaulio apsauga gali padėti išvengti arba žymiai sumažinti migreninius priepuolius.


Kokie gyvenimo būdo pokyčiai palengvina rytinės migrenos simptomus ir šalutinį poveikį?


Moksliniai tyrimai rodo, kad sergantiems migrena, labiausiai padeda rutina. Kaip nustatyti sveiką rutiną?


  • Kasnakt miegokite nuo 6 iki 8 valandų;
  • Stenkitės gultis ir keltis tuo pačiu metu;
  • Nepamirškite vandens (dehidratacija yra dažnas migrenos veiksnys);
  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau (mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat gali iššaukti migrenos priepuolį);
  • Reguliariai mankštinkitės;
  • Nerūkykite (ir venkite rūkančiųjų, nes dūmai taip pat gali sukelti migrenos priepuolį);
  • Apribokite kofeino kiekį iki maždaug 200 mg per dieną;
  • Kiek įmanoma, suvaldykite stresą.


Jei esate linkęs į stresą arba anksčiau sirgote nerimu ar depresija, taip pat gali būti naudinga kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris padėtų valdyti šiuos rizikos veiksnius. Jei jūsų šeimoje yra buvę migrenos atvejų (būklė yra paveldima), paklauskite savo šeimos narių, kaip jie susidoroja su migrenos galvos skausmais ir kitais simptomais.


Šių veiksmų ėmimasis ir, dar svarbiau, jų laikymasis gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį ir sunkumą.


Kokios geriausios migrenos gydymo galimybės?


Jei pabudus patiriate migreną, pirmasis žingsnis link palengvėjimo yra pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Daugeliu atvejų ankstyvo ryto galvos skausmo (pvz., dėl dantų griežimo ar miego apnėjos) pašalinimas bus veiksmingesnis nei paprasčiausias simptomų (pulsuojančio galvos, akių ar žandikaulio skausmo) gydymas. Tačiau, nepaisant priežasties, turėtumėte sugebėti rasti tam tikrą palengvėjimą taikydami tinkamus gydymo planus.


Kada reikėtų kreiptis medicininės pagalbos?


Mažiau nei penki procentai migrena sergančių žmonių apsilankė pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, jiems buvo nustatyta tiksli diagnozė ir suteikta tinkama priežiūra. Diagnozės nustatymas (nesvarbu, ar tai migrena, ar kažkas panašaus, pavyzdžiui, klasteriniai galvos skausmai, ar kažkas visiškai nesusijusio) yra jūsų pirmasis žingsnis į palengvėjimą.


Nustačius diagnozę, supratus simptomus ir parengus gydymo planą galite tikėtis ilgalaikio palengvėjimo. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei pasikeičia simptomai ar atsiranda naujų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis