PSO asamblėja pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos sveikatos įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje didele balsų dauguma griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas.


Rezoliucijoje, priimtoje PSO metinėje asamblėjoje 88 balsais prieš 12, nepaskelbta jokių sankcijų Rusijai, tačiau akcentuojama, kad Maskva izoliuojama dar viename pasauliniame forume.

 

Rezoliucijoje „griežčiausiai smerkiama“ Rusijos „karinė agresija prieš Ukrainą, įskaitant atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas“. Joje Rusija raginama „nedelsiant nutraukti bet kokius išpuolius prieš ligonines“ ir kitus sveikatos priežiūros objektus.

 

Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko sakė, kad vasario 24 dieną prasidėjusi plati Rusijos invazija sukėlė didžiulę sveikatos ir humanitarinę krizę šalyje ir už jos ribų. Asamblėjai „turi būti visiškai aišku, kam tenka atsakomybė už šią sveikatos krizę: ji tenka Rusijos Federacijai“, – sakė ji.

 

Rezoliuciją pateikė Ukraina, o ją kartu parėmė tokios šalys kaip JAV, Jungtinė karalystė, Japonija, Turkija ir Europos Sąjunga, išskyrus Vengriją.

 

Iš 194 PSO valstybių narių 183 turėjo balsavimo teisę. 88 šalys balsavo už, 12 – prieš, 53 susilaikė ir 30 šalių nedalyvavo.

 

Rezoliucijoje teigiama, kad karas smarkiai apsunkina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Ukrainoje ir turi platesnį poveikį sveikatai visame regione. Taip pat Rusija raginama gerbti ir apsaugoti visą medicinos ir humanitarinį personalą, ligonius ir sužeistuosius, laikantis tarptautinės teisės.

 

PSO patvirtino 256 atskirus išpuolius prieš sveikatos priežiūros sistemą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios. PSO teigimu, per atakas 75 žmonės žuvo ir 59 buvo sužeisti. Apie 212 atakų buvo įvykdyta naudojant sunkiąją ginkluotę.

 

Rusijos alternatyvi realybė

 

Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas Aleksandras Alimovas atmetė „visus kaltinimus“, kuriuos pateikė J. Filipenko, ir teigė, kad rezoliucija yra „aiškiai antirusiška“.

 

Negana to, Rusija ir Sirija pateikė priešpriešinę rezoliuciją, griežtai smerkiančią išpuolius prieš civilius gyventojus ir sveikatos apsaugos infrastruktūrą. Joje buvo nukopijuotos didelės Ukrainos rezoliucijos dalys, tačiau iš jos buvo išbraukta bet kokia nuoroda į Rusiją. Vakarų valstybės tai pavadino cinišku manevru.

 

JK ambasadorius Simonas Manley tai pavadino pokštu ir „alternatyvia realybe, kurioje Putino pajėgos nebombardavo šimtų Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigų ir nežudė tūkstančių civilių“.

 

Lenkijos ambasadorius Zbigniewas Czechas Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadino genocidu.

 

Kinijos diplomatas teigė, kad „turi būti gerbiamas visų šalių, įskaitant Ukrainą, vientisumas ir suverenitetas... Niekas nėra suinteresuotas tęsti karo veiksmus“.

 

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas dar kartą paragino Rusiją nutraukti karą.

 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis