JAV gydytojai pirmą kartą kiaulės širdį persodino žmogui

JAV chirurgai sėkmingai persodino genetiškai modifikuotos kiaulės širdį 57 metų vyrui – tai pirmasis toks atvejis medicinoje, tačiau ateityje tai gali padėti išspręsti nuolatinį persodinimui tinkamų organų trūkumą.

„Istorinė“ operacija įvyko penktadienį, sakoma Merilando universiteto medicinos mokyklos pirmadienio pranešime. Nors paciento prognozės toli gražu nėra užtikrintos, mėginimas persodinti gyvūno organą žmogui buvo svarbus įvykis.


Pacientas Davidas Bennettas buvo laikomas netinkamu žmogaus organo transplantacijai – toks sprendimas dažnai priimamas, kai recipiento sveikata labai prasta.


Dabar jis sveiksta ir yra atidžiai stebimas, siekiant nustatyti, kaip veikia naujasis organas.


„Pasirinkimas buvo arba mirti, arba atlikti šią transplantaciją. Aš noriu gyventi. Žinau, kad rezultatas nenuspėjamas, bet tai mano paskutinis pasirinkimas“, – likus dienai iki operacijos sakė Merilando gyventojas.


D. Bennettas, kuris pastaruosius kelis mėnesius praleido lovoje, prijungtas prie dirbtinės širdies ir kvėpavimo aparatų, pridūrė: „Nekantrauju pakilti iš lovos, kai atsigausiu“.


Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė skubų leidimą atlikti operaciją Naujųjų metų išvakarėse, nes tai buvo paskutinė galimybė pacientui, kuriam įprastinė transplantacija netiko.


„Tai buvo proveržio operacija, priartinusi mus prie galimybės išspręsti organų trūkumo krizę, – sakė Bartley Griffithas, atlikęs chirurginę kiaulės širdies persodinimo žmogui operaciją. – Mes elgiamės atsargiai, bet taip pat esame optimistiški, kad ši pirmoji pasaulyje operacija ateityje bus svarbi nauja galimybė pacientams“.


Kiaulė donorė priklausė bandai, kuriai buvo atliktos genetinio redagavimo procedūros.


Trys genai, dėl kurių žmogaus organizmas būtų atmetęs kiaulės organą, buvo „išmušti“, kaip ir genas, dėl kurio būtų pernelyg išaugęs kiaulės širdies audinys.


Šeši žmogaus genai, atsakingi už organo priėmimą, buvo įterpti į genomą, iš viso buvo atlikta 10 unikalių genų pakeitimų.


Genų redagavimą atliko Virdžinijoje įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Revivicor“, kuri anksčiau taip pat parūpino kiaulę, panaudotą persodinant inkstą pacientui, kurio smegenys buvo mirusios.


Tačiau ankstesnė operacija buvo tik koncepcinis eksperimentas, o inkstas buvo prijungtas už paciento kūno ribų, o naujoji operacija buvo skirta realiai išgelbėti žmogaus gyvybę.


Oficialiais duomenimis, apie 110 tūkst. amerikiečių šiuo metu laukia organų persodinimo, tačiau daugiau nei 6 000 pacientų kasmet miršta nesulaukę operacijos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis