Dažniausiai žmonės skundžiasi nugaros skausmu. Ko gero, tada, kai buvo išrasta kėdė, atsirado ir nugaros skausmas. Apie skausmo priežastis ir tai, kaip jų išvengti, kalbėjomės su biomedicinos mokslų daktare, Lietuvos sporto universiteto docente, klinikos „Motus vita“ įkūrėja ir vyriausiąja kineziterapeute Vilma Juodžbaliene.

Kodėl skauda galvą? Ar daug to priežasčių ir kokios jos?

Galvos skausmas gali būti suvokiamas labai plačiai, o vienos priežasties tikrai nėra. Šia tema domisi įvairių sričių gydytojai ir mokslininkai. Galvą skaudėti gali dėl tam tikrų patologijų, padėčių arba skausmas gali būti tik funkcinės kilmės. Jeigu nėra struktūrinių pakitimų (smegenyse, kraujotakos sutrikimų), tai skausmas gali kilti sutrikus kitų sričių funkcijoms (pavyzdžiui, toks yra kaklinės kilmės galvos skausmas). Šia sritimi daugiausia domisi kineziterapeutai.

Skausmas gali būti vienpusis, plintantis iš kaklo į kaktą, ausį, viršugalvį, už akies. Dažnai pacientai tokį skausmą įvardija kaip migreną, tačiau jie gali klysti. Migrena – atskira būklė, todėl nereikia jos tapatinti su kitais galvos skausmais. Skaudėti galvą gali ir dėl netinkamos kaklo padėties, sutrikusių akių judesių, tam tikrų kaklinėje srityje esančių kraujagyslių patologijų. Jeigu ilgai sėdime prie kompiuterio (tai galime pavadinti sėdimo darbo „pandemija“), daugėja šansų patirti galvos skausmą. Jeigu darbo vieta nėra ergonomiška, kaklas nuolat blogoje padėtyje. Ilgalaikė netaisyklinga galvos, kaklo padėtis gali turėti rimtų pasekmių, o viena iš jų – būtent galvos skausmas.

Tam, kad darbo vietą paverstume ergonomiška, turėtume skirti daug dėmesio: nors apie tai kalbama, pastebėjau, kad pacientai žino per mažai. Arba žino, kad blogai sėdi, tačiau nieko nedaro. Kol žmogus nesusiduria su nuolatiniu galvos skausmu, nesieja jo su darbo vieta ir neteikia jai tiek daug reikšmės.

Ar asmuo pats gali įtarti, kad galvos skausmą jam galėjo sukelti neergonomiška darbo vieta?

Užsiimti savidiagnoze nėra saugu, nors vienintelis būdas įsitikinti yra toks: jei keičiant sėdėjimo ar kaklo padėtį galvos skausmas išnyksta arba gerokai sumažėja, galima daryti prielaidą, kad galvą skauda dėl netaisyklingos padėties.

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologija taip pat gali būti galvos skausmo priežastis (beje, bloga galvos padėtis gali turėti įtakos žandikauliui). Tokius galvos skausmus gali sieti bendras miofascinio skausmo sindromas – raumenų fascijų skausmai. Jeigu ilgai būname vienoje padėtyje, neatliekame judesių plačiomis amplitudėmis, įvairiomis kryptimis, ir raumenys, ir sausgyslės, ir fascijos (audiniai, kurie supa mūsų vidaus organus bei raumenis) linkę trumpėti ir standėti. Šis procesas lemia ribotą judėjimą, o mes patenkame į uždarą ratą. Kadangi mūsų audiniai ir organai puikiai inervuoti (juose yra nervų receptorių), struktūrinis elastinių audinių savybių pokytis gali lemti nervinių galūnių dirginimą, sutrikusį nervų slydimą, judėjimą ar skausmo pojūtį. Būtent jis pradeda riboti judesių amplitudę. Vėl atsiduriame uždarame rate: mums skauda, todėl nesinori judėti, nors judesiai išlaisvintų nuo skausmo.

Jeigu skauda galvą, priežastis gali būti net ne joje, o visai kitoje kūno vietoje. Skaudėti gali, pavyzdžiui, dėl psichosocialinių veiksnių, kai skausmas prasideda dėl įtampos, nerimo, baimės, prislėgtos nuotaikos, streso. Fizinis aktyvumas labai naudingas ir šiuo atveju: užsiimant fizine veikla, galvos smegenyse išsiskiria hormonų endorfinų, atsakingų už gerą nuotaiką. Šie hormonai gaminasi mums besijuokiant, valgant šokoladą ir kitais atvejais. Fizinis krūvis gali padėti atsikratyti prislėgtos nuotaikos, nerimo, streso. Jis nutraukia organizme skausmo ratą, kartu veikdamas ir hormonų sistemą.

Galvos skausmas gali būti ir kitų rimtų ligų išraiška – tarkime, onkologinių. Tikrai nereikia visko sieti tik su prastu darbo vietos ergonomiškumu. Pastebiu tam tikrą pavojų: per šiuos kelerius metus daugelis visus negalavimus linkę sieti su sėdimu darbu.

Kraujospūdžio pokyčiai taip pat laikomi viena iš galvos skausmo priežasčių.

Užsiminėte apie migreną. Kuo ji skiriasi nuo įprasto galvos skausmo?

Migrena – tai diagnozė. Kuo ji skiriasi nuo, tarkim, kaklinės kilmės skausmo? Migrena suaktyvėja žmogui judant. Intensyvus fizinis krūvis gali išprovokuoti migreninį skausmą, gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimų. Migrenai būdingas pulsuojantis, banguojantis skausmas.

O ką turėtume daryti, kad neaplankytų kaklinės kilmės skausmas?

Kaklą galime skirstyti į dvi dalis: viršutinę ir apatinę. Būtent viršutinės dalies pirmų dviejų slankstelių nejudrumas arba netaisyklingas judėjimas gali būti galvos skausmo priežastis.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kaklo, akių, žandikaulio ir darbo vietos ergonomiškumo ryšį: jeigu yra funkcinių žandikaulio sutrikimų, gali jaustis įtampa viršutinėje kaklo dalyje. Jei dirbdami sėdime netaisyklingai arba galva pasvirusi į priekį – skaitomas tekstas per smulkus, atsiranda įtampa akyse. Tuo pat metu vystosi įtampa viršutinėje kaklo dalyje, o nuo jos prasideda ir galvos skausmas.

Kokie gali būti netaisyklingi judesiai? Jie susiję su tarpumenčio raumenimis, mentes stabilizuojančiais raumenimis, netaisyklinga krūtinine stuburo dalies padėtimi. Kai atliekame populiarų „lentos“ pratimą, įvairius pratimus plaukdami, įdarbiname ne tuos raumenis – daugiausia krūvio gauna kaklinė dalis. Atlikdami minėtus pratimus, kūną laikome netaisyklingoje padėtyje.

Jei sportuodami keliame per sunkius svarelius, bandome kompensuoti laikysenos pokyčius ir atkišame į priekį galvą. Jeigu taip treniruojamės nuolat, galime išprovokuoti galvos skausmą. Jeigu visi kaulai, sąnariai, raumenys yra tokios struktūros, kokia turi būti, galvą atlikdami pratimus galime sukioti visomis kryptimis ir nė vienas judesys nebus pavojingas. Sukamieji judesiai nėra blogai. Jeigu turime sutrikimą, raumenų ilgių disbalansą, pernelyg aktyvus, staigus galvos sukiojimas gali ir netikti.

Sportuodami ar aktyviai judėdami atkreipkite dėmesį į vietas, kurias norite mankštinti, ir stebėkite, ar nekompensuojate judesių panaudodami kitus raumenis bei sąnarius. Kartais žmonės patys to negali nustatyti, o kūnas linkęs atlikti pratimus ir judesius taip, kad jam būtų lengviau. Specialisto akis iš šono tai mato geriau. Jeigu kyla klausimų, kreipkitės į kineziterapeutą: jis tikrai pabaksnos pirštu į tą vietą, primins, kaip iš tiesų taisyklingai atlikti vieną ar kitą judesį.

Pakalbėkime apie kitos kūno dalies – nugaros – skausmą. Jis laikomas dažniausiu. Juk nugara – didelė kūno dalis, antra – stuburas – yra ašis, ant kurios laikosi ir galva, ir rankos, ir kojos. Kodėl gali skaudėti nugarą?

Jeigu kas nors atsakytų, kodėl skauda nugarą, gautų Nobelio premiją. Apie 85 procentai pasaulio gyventojų yra patyrę apatinės nugaros dalies skausmą. Visiems aktualu žinoti, kodėl. Galimos tokio skausmo priežastys vėlgi įvairios: jis gali kilti dėl griaučių bei raumenų sistemos sutrikimų, gali būti „atsispindintis“ nugaroje. Ką tai reiškia? Čiurnos, kelio, klubo, kryžmeninio klubo sąnario problemos gali pasireikšti nugaros skausmu. Vidaus organų ligos – taip pat. Taigi, kaip ir galvos, taip ir nugaros skausmas gali kilti dėl netaisyklingų statinių padėčių.

Nėra amžiaus, nuo kada pradeda skaudėti nugarą. Anksčiau kalbėdavome apie tai, kad apatinę jos dalį skauda tik vyresnio amžiaus žmonėms arba nėščioms moterimis – dėl svorio centro pasikeitimo, o dabar vis dažniau kalbame apie vaikų patiriamą nugaros skausmą. Jo priežastys vėlgi gali būti psichosocialinės – apimti išgyvenamą stresą, tam tikras gyvenimo situacijas, – skausmas gali būti visiškai nesusijęs su struktūriniais pokyčiais. Priežastis netgi gali slypėti galvoje.

Beje, statistika negailestinga: jeigu pajutote skausmą apatinėje nugaros dalyje, tai per artimiausius kelerius metus jis pasikartos.

Kaip kineziterapeutė išskirkite: kas nepatinka moterų nugaroms? Kas didžiausi jų priešai?

Moterų organizmas patiria daug išbandymų – nėštumą, hormonų sistemos pokyčius. Kalbant apie nėštumą, nugaros skausmas pasireiškia ne visais trimestrais – tik vėliausiais nėštumo mėnesiais, kai kūno svoris pasislinkęs į priekį (dėl to moterys dažniausiai atsilošia). To galima šiek tiek išvengti, dirbant prieš pastojimą ir nėštumo laikotarpiu. Jeigu nėštumas be komplikacijų, kineziterapijos procedūrose galima dalyvauti visu nėštumo laiku ir taip padėti savo kūnui, o svarbiausia – nugarai.

Kitas nugaros skausmo šaltinis – aukštakulniai batai. Pastaruoju metu madomis galima tik pasidžiaugti, nes vis dažniau matau merginas, moteris, avinčias sportinę avalynę, patogius žemakulnius batelius. Pakulnės iki 5 centimetrų neturi reikšmingos įtakos nei pėdos kaulų ar sąnarių padėčiai, nei pačiai nugarai. Bet jeigu jūsų stuburo padėtis netaisyklinga, o juosmens linkis itin didelis, tai net 5 centimetrų pakulnės gali pridaryti bėdų. Labai aukšti kulniukai lemia svorio centro pasislinkimą pėdų srityje, be to, didėja juosmens srities linkis (linkstama į priekį). Tai didina stuburo apkrovą juosmeninėje srityje. Po tokios dienos su aukštakulne avalyne tikrai gali skaudėti nugarą.

Yra situacijų, kai pačios norime provokuoti juosmens linkį į priekį, jeigu jis, galima sakyti, per mažas. Tikrai nesakome tokiais atvejais šokti į aukštakulnius, bet rekomenduojame tam tikras kūno padėtis dirbant ar pratimus.

Aukštakulniai nieko bloga nepadarys, jeigu moterys juos avės kartą per mėnesį, kelias valandas per dieną. Tačiau kasdienis jų avėjimas tikrai gali sukelti skausmą.

Moterų nugarai įtakos gali turėti ir svorių kilnojimas. Laikai, kai su sunkiais krepšiais jos grįždavo namo, galbūt jau praeityje, tačiau atėjo kita mada – sportuoti, keliant sunkius svarmenis. Kur slypi pavojus?

Nesiečiau nugaros skausmo su keliamu svoriu. Jeigu mūsų organizmas, raumenys, sąnariai pasiruošę, tam tikrą svorį galima kelti. Juk taip dirba raumenys. Žinoma, rizika pajusti nugaros skausmą išlieka. Tačiau svarbus kitas dalykas.

Su Su nugaros skausmu susijusi giliųjų liemens raumenų ir dubens dugno funkcija. Statistiškai jo disfunkcija dažniau pasitaiko moterims, bet gali kamuoti ir vyrus. Sutrikus šiai funkcijai, nepakankamai stabilizuojamas juosmuo ir stuburas. Moterims ši funkcija sutrinka su amžiumi, po gimdymų, turint antsvorio, dėl kilnojamo svorio, įvairių patirtų operacijų. Jeigu yra šlapimo nelaikymo požymių, gali skaudėti ir nugarą. Dubens dugnas, kaip ir diafragma bei pilvo ir nugaros gilieji raumenys, laikomi stuburo stabilizatoriais. Jeigu šis „aparatas“ darniai neveikia, gali atsirasti nugaros skausmas.

Kineziterapeuto pagalba tokiu atveju labai pravers. Beje, informacijos apie dubens dugną vis dar mažoka, ne visos moterys drįsta apie tai kalbėtis, ne kiekvienas ginekologas rekomenduoja kreiptis į kineziterapeutą. Be gerai žinomų Kegelio pratimų, yra ir daugiau galimybių, kaip pagerinti dubens dugno funkciją.

Kalbant apie žmogaus kūną apskritai, ką jau dabar galima padaryti, kad jam būtų geriau? Kas mūsų kūnui patinka?

Jau šią akimirką kviečiu pajudėti. Dažnai girdžiu klausimą: „O ką tiksliau daryti?“ O ko jums dabar norisi? Jeigu kiekvieną akimirką įsiklausytume į tai, ką sako kūnas, žinotume, kaip jam padėti. Geriausias pavyzdys – vaikai. Jie retai būna vienoje vietoje ir nejudrūs. Vaikai dažnai pasirąžo, išsitempia, ištiesia ar sulenkia kojas, ramsto galvą, guli ant pilvo ir panašiai. Taip darykime ir mes. Jeigu negalime judėjimui skirti atskiro laiko (rekomenduojama skirti bent 300 minučių per savaitę), išmokime judėti bent darbo vietoje. Tik kilus norui atsistoti, ištiesti ar sulenkti kojas, pajudinti galvą, pasistiebti, tai ir darykite. Kūnas pats signalizuoja, ko jam reikia. Įsiklausykite į save, judėkite kuo daugiau ir kuo įvairiau. Neprisiriškite prie vienos sporto šakos ar vienkryptės fizinės treniruotės. Kuo daugiau įvairesnių fizinių veiklų, tuo kūnui geriau.

Vasarą skubėkite pasinaudoti vandens telkiniais. Jeigu norime sumažinti krūvį, kuris tenka sąnariams, stuburui, vanduo – nepamainomas. Jis palengvina judėjimą. Visgi neapsigaukite: pratimai vandenyje sudėtingesni nei sausumoje. Atlikdami pratimus vandenyje, nejaučiame poveikio, kurį suteikia pasipriešinimo jėga. Dažnai efektą pajuntame tik sausumoje. Pratimus vandenyje reikia stengtis atlikti taisyklingai ir be kompensacijų. Atkreipkite dėmesį, kaip atliekate judesius: jeigu pratimas skirtas kojoms, tai judesį ir reikia atlikti jomis, o ne liemeniu ar nugara.