Jaudinančios Slaugos klinikos karantino pamokos: sveikti padedantis bendravimas, nors ir per atstumą

Šiuo metu LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos skyrių duris vėl varsto pacientų artimieji, skubantis aplankyti čia gulinčius brangius žmones. Tačiau karantino metu, lankymas buvo apribotas, o klinikos darbuotojai turėjo ieškoti naujų būdų, kaip palengvinti pacientų dienas. Išmoktos pamokos pasitarnauja ir pasibaigus karantinui.

Video skambutis – stimulas pasitempti


„Iš pradžių jautėme labai daug įtampos, – pandemijos pradžią prisimena LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos vadovė dr. Lina Urbietė. – Paskelbus karantiną, pacientų lankymas buvo draudžiamas. Ne kiekvienas senolis turi mobilųjį telefoną, o ir sveikatos būklė ne visiems leidžia laisvai kalbėti, tad metų pradžioje pradėjome organizuoti vaizdo skambučius. Planšetes šiai veiklai mums paskolino daiktų nuomos platforma Dalinuosi.lt, o organizuoti pokalbius sutiko ligoninės Socialinės veiklos skyriaus darbuotojai.“


Viena iš skambučių organizatorių, LSMU Kauno ligoninės socialinė darbuotoja Tatjana Šabak-Spaskaja pasakoja, kad kai kuriems senoliams iš pradžių nebuvo drąsu naudotis nauja technologija, bet pamatę kalbančius kitus pacientus, galiausiai užsinorėdavo pabandyti patys.


„Iš anksto pranešu pacientams, kad suplanuotas skambutis su jų šeimos nariais ir matau, kaip pacientų nuotaika pasikeičia, dažna senoliai nuogąstauja, kad gali negražiai atrodyti, tad prašo prieš pokalbį aprengti gražesniais rūbais, sušukuoti. Tas pasirengimas ir susitikimo laukimas prideda motyvacijos, noro gyventi, būti savarankiškesniais. O artimųjų pagyrimas, kad puikiai atrodo, pacientams padeda jaustis geriau“, – pasakoja socialinė darbuotoja.


Technologijos leidžia vienu metu kalbėtis keliems žmonėms, tad kartais į virtualius susitikimus jungiasi visa šeima. Kaip vieną įsimintinesnių pokalbių T. Šabak-Spaskaja prisimena pacientę, kuriai organizavo virtualų susitikimą su 5 kituose miestuose gyvenančiais vaikais: „Senolė džiaugėsi galėdama visus matyti ir sakė, kad jaučiasi lyg namuose prie vieno stalo sėdėtų su savo artimaisiais.“


Neretai pacientai yra per silpni, kad išlaikytų planšetę, tad vykstant pokalbiui darbuotojai tenka ją laikyti. Paklausus Tatjanos, ar nėra emociškai sunku stebėti tokius jaudinančius pokalbius, ji nusišypso: „Ilgai dirbu socialine darbuotoja, esu pratusi prie emociškai sudėtingų situacijų. Kartais tenka raminti tiek vieną, tiek kitą pusę, bet man gera ant širdies, kai matau, kiek laimės suteikia tokie skambučiai. Buvo pacientų artimųjų, kurie sakė, kad per tuos pokalbius tapau tarsi jų šeimos nare.“


LSMU Kauno ligoninės socialinė darbuotoja Vaida Šernienė
LSMU Kauno ligoninės socialinė darbuotoja Vaida Šernienė
Pranešimas spaudai


Pasimatymas paskutinį kartą


Kitame Slaugos klinikos skyriuje pokalbius organizavusi socialinė darbuotoja Vaida Šernienė pabrėžia, kad galimybė pacientams bendrauti su nutolusiais artimaisiais yra labai svarbi: „Vaizdas dažnai būna paveikesnis nei žodžiai. Prisimenu atvejį, kai užsienyje gyvenantis sūnus senolei atsiuntė vaizdo įrašą, močiutė jį žiūrėdama graudinosi, glostė planšetėje sūnaus veidą. Buvo labai jautri akimirka.“


Video skambučiai labai reikalingi toliau gyvenantiems pacientų artimiesiems, o kartais jie tampa galimybe pasimatyti paskutinį kartą. V. Šernienė prisimindama kai kurias istoriją graudinasi pati.


„Viena moters buvo atvežta į mūsų skyrių sunkios būklės, nekalbėjo, atrodė, kad nereaguoja į aplinką. Visgi nusprendėme su jos dukra daryti video skambutį, kad bent galėtų pamatyti mamą. Kai dukra pradėjo ją kalbinti, pamatėme, kad pacientei per skruostus rieda ašaros, vadinasi, ji atpažino dukrą. Tai buvo jų atsisveikinimas, “ – pasakoja V. Šernienė


Daugiau susitelkimo ir darnos


„Pasibaigus karantinui palikome vaizdo skambučių galimybę, bet jų skaičius yra sumažėjęs. Dažniausiai senoliams skambina užsienyje gyvenantys vaikai ar anūkai, nes, jei turi galimybę, artimieji mieliau lanko gyvai,“ – pasakoja Slaugos klinikos vadovė.


Anot L. Urbietės, iš karantino laikotarpio ji taip pat išsineš pamoką apie švenčių svarbą.


„Kai lankymas buvo uždraustas, dar labiau suartėjome tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais, nes su visais reikėjo daugiau bendrauti. Stengėmės, jog pacientai nors šiek tiek pajustų bendrumo jausmą. Pavyzdžiui, per pacientų gimtadienius darbuotojai palatoje sudainuoja „Su gimimo diena“, pasivaišina kokiu skanėstu.


Taip pat stengiamės akcentuoti ir metų šventes. Per Velykas atnešti margučių, Verbų sekmadienį palatas papuošti kadagio šakelėmis. Dalis pacientų pas mus guli daug mėnesių, tad dienos suvienodėja. Taip pat turime senolių, sergančių demencija, kai apskritai sunkiai orientuojamasi laike, tad tokie maži akcentai ne tik suteikia jaukumo, bet ir pacientams padeda nepasimesti dienose. O kolektyvui karantinas davė daugiau susitelkimo, tarpusavio supratimo, įsiklausymo. Stengiamės tą jausmą išlaikyti ir toliau,“ – sako Slaugos klinikos vadovė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis