Sirgusiems COVID-19 liga vėliau neretai gali prireikti reabilitacijos

Didžiausiu Kauno regione COVID-19 infekcija susirgusiųjų gydymo centru pernai tapusioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje teikiama stacionari ir ambulatorinė reabilitacija, padedanti ligoniams sugrįžti į aktyvų gyvenimą. Šių paslaugų prireikia daugeliui buvusių sunkių ligonių.

Pasak šios gydymo įstaigos vyr. komunikacijos specialisto Sauliaus Tvirbuto, COVID-19 reabilitacijos paslaugas teikia du LSMU Kauno ligoninės padaliniai: Šilainiuose, Josvainių g. 2, esantis Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyrius bei Aukštuosiuose Šančiuose, Hipodromo g. 13, įsikūrusi Reabilitacijos klinika.


Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriaus vedėjos Dianos Milonienės teigimu, Šilainiuose esančiame padalinyje persirgusieji COVID-19 ir sugrįžę į ligoninę reabilitacijai šiuo metu sudaro net du trečdalius visų reabilitacijos paslaugas gaunančių pacientų.


„Reabilituojami persirgę vidutinės ir sunkios formos koronaviruso liga, kai žmogui prireikė gydymo ligoninėje. Jie pasekmes jaučia ir įveikę virusą, – reabilitacijai atvyksta labai nusilpę, prasto fizinio pajėgumo, su sutrikusia plaučių funkcija žmonės. Dažniausiai išsakomi pacientų nusiskundimai – dusulys, kosulys, fizinio krūvio netoleravimas, didelis nuovargis, bendras silpnumas, miego sutrikimas. Daugiausiai liga išvargina vyresnio amžiaus žmones. Jiems paūmėja gretutinės ligos, sutrinka pažintinės funkcijos, suprastėja atmintis, dėmesio koncentracija, kankina psichologinės problemos, nemiga. Kad jiems padėtų, pas mus darbuojasi įvairių specialistų komanda: gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai, masažuotojai, logoterapeutai“, – paaiškino D. Milonienė.


Sunkiausių formų liga persirgusiems pacientams po intensyvios terapijos, kai reikėjo intubuoti ir dirbtinai ventiliuoti plaučius, tenka atstatyti visavertę rijimo funkciją, logoterapeutai padeda atlikti balso tembrą lavinančius pratimus. Daugumai kitų buvusių COVID-19 pacientų kineziterapijos užsiėmimų metu skiriami atlikti fiziniai pratimai, kad palaipsniui didėtų fizinis pajėgumas. Pratimais stengiamasi ir pagerinti kvėpavimo funkciją, stiprinti krūtinės ląstos, pečių juostos raumenis, taip pat ligoniams skiriami gydomieji ir vibraciniai masažai, kitos procedūros.


Kaip sakė Reabilitacijos klinikos vadovė Daiva Pažėrienė, kineziterapijos pratimai derinami su paciento kasdiene veikla, kad pacientas kuo greičiau sugrįžtų į buvusį įprastą aktyvumą. „Reabilitacijos metu yra taikomos ir fizioterapinės procedūros, lengvinančios atsikosėjimą, gerinančios kraujotaką: magnetoterapija, lazerio, poliarizuotos šviesos procedūros ir kt. Esant poreikiui, skiriamos psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Rekomenduojama tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus namuose“, – pasakojo D. Pažėrienė.


Anot LSMU Kauno ligoninės pranešimo, 20 dienų reabilitacija stacionare skiriama pacientams, kurie gydyti ligoninėje dėl COVID-19 komplikacijų, ir jiems po to pasireiškia liekamieji ligos požymiai: varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kiti simptomai.


Pacientams, kuriems nustatytas pokovidinis sindromas su liekamaisiais simptomais (dusulys, silpnumas, nuovargis) ir kurie taip pat gydėsi stacionare, rekomenduojama 14 dienų ambulatorinė reabilitacija.


COVID-19 persirgę pacientai, kurie nebuvo gydyti stacionare, bet juos vargina liekamieji ligos simptomai, gali gauti pirmo etapo ambulatorines medicininės reabilitacijos paslaugas LSMU Kauno ligoninės poliklinikose. Tam reikia šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo. Šiems pacientams skiriamas masažas, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija.


Atkreiptinas dėmesys, kad tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė reabilitacija teikiama ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo paciento išrašymo iš ligoninės. Reabilitacijos paslaugos persirgusiems COVID-19 gali būti skiriamos iškart be pirmojo etapo, - be ambulatorinių paslaugų. Tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą.


Pacientams, kuriems po COVID-19 ligos vyrauja naujai atsiradę neuropsichiatriniai simptomai (pažintinių funkcijų, miego ir kiti organiniai psichikos sutrikimai) arba pokovidinis sindromas su liekamaisiais neuropsichiatriniais simptomais (pažintinių funkcijų sutrikimas, asteninis sindromas, nuovargis, organinė nemiga ir kt. organiniai psichikos sutrikimai) yra rekomenduojama 20 dienų stacionarinė arba 12 dienų ambulatorinė reabilitacija. Šiems pacientams minėtos reabilitacijos teikiamos ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo paciento išrašymo iš ligoninės.


Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad siuntimai medicininės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms po COVID-19 ligos, neribojami ir nėra įtraukiami į sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytą bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigai skiriamų medicininės reabilitacijos siuntimų skaičių. Visos šios medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis