Šiandien mokslo pažanga leidžia anksti diagnozuoti vėžinį susirgimą, daugiau sužinoti, kaip plinta navikas, atrasti naujas vėžio gydymo galimybes bei kaip sustabdyti vėžio plitimą prailginant onkologinių pacientų gyvenimo trukmę. Tačiau sergamumo statistika rodo, jog vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis visame pasaulyje. Lietuvoje tendencijos panašios.
„Moksliniai tyrimai ir statistika rodo, jog krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje. Tai pagrindinė moterų mirčių nuo onkologinių susirgimų priežastis. Be to, karcinomos diagnozė dažnėja tarp jaunesnių nei 50 m. moterų. Ši klastinga liga gali paliesti jaunas, darbingo amžiaus moteris, auginančias mažus vaikus“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto pirmininkė dr. Helga Marija Kauzonė.
Prevencinė krūties vėžio programa
Lietuvoje yra patvirtinta Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas. Vadovaudamasis programa, šeimos gydytojas vieną kartą kas du metus kviečia 50-69 metų moteris atlikti šį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad karcinomos diagnozė tarp 30-50 m. moterų išgirstama vis dažniau, Vyriausybei siūloma peržiūrėti Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir paankstinti moterų, kurioms būtų taikoma ši programa, amžių.
„30–54 m. amžiaus moterų grupėje krūties vėžys yra antroje vietoje pagal mirčių nuo onkologinių susirgimų priežastis. Moterims, pasinaudojusioms galimybe pasitikrinti, dažnai nustatomi jau ketvirtos ir trečios stadijos navikai, o jie neatsiranda per vieną dieną. Juk jaunesnės moterys taip pat moka už privalomąjį sveikatos draudimą į bendrą fondą. Be to, Lietuvoje krūties vėžiu sergančios moterys gyvena perpus trumpiau nei daugelyje pasaulio šalių, viena iš priežasčių – per vėlai nustatoma diagnozė. Prevencinės vėžio programos taikymas negali apsaugoti nuo vėžio, bet veiksmingai padeda onkologinę ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai ją gydyti“, – pastebi dr. H. M. Kauzonė.
Krūties vėžio gydymas
Anot ekspertės, gydymo programa yra nustatoma kiekvienam pacientui individualiai bendradarbiaujant tiek onkologams, tiek ir šeimos gydytojams. Ji atkreipia dėmesį, kad pacientėms turi būti aiškiai suplanuotas visas gydymo kursas, o po jo pacientės negali būti užmirštos nei onkologo, nei šeimos gydytojo, nes po gydymo prasideda dar vienas labai svarbus periodas – reabilitacija, profilaktiniai tyrimai, tolesnis gydymas ir t.t. Kaip klostosi šis procesas, priklauso ne tik nuo pacientės, bet ir nuo jos gydytojų komandos.
„Gydymo įstaiga turi pasirūpinti, kad kiekvienam onkologiniam pacientui būtų sudarytas profilaktinių tyrimų grafikas, užregistruoti savo pacientą į reikiamus tyrimus, paaiškinti, ką galima valgyti, ko negalima, pasirūpinti paciento reabilitacija bei emocine būkle. Pacientė, išgirdusi karcinomos diagnozę, neturėtų būti palikta tvarkytis su savo „problema“ viena“, – teigia dr. H. M. Kauzonė.
Profilaktika COVID-19 akivaizdoje
Didelę įtaką onkologinių ligų profilaktikai daro COVID-19 pandemija. Ekspertės įsitikinimu, moterys nukenčia dėl neatliktų profilaktinių tyrimų, atidėto vizito pas gydytoją, baimės ateiti į gydymo įstaigą ir nepakankamų sąlygų reabilitacijai.
„Baimė susirgti COVID-19 virusu nugali baimę susirgti onkologine liga. Taip neturi būti. Tai rodo, kad valstybės vadovai praleido galimybę tinkamai pasirūpinti savo piliečiais, priimti tinkamus sprendimus tiek informacijos sklaidos, tiek ir gydymo įstaigų darbo organizavimo prasme“, – teigia dr. H. M. Kauzonė.
Sveikatos sektoriaus ekspertė ragina žmones aktyviai naudotis išankstinės registracijos pas gydytojus portalu. Šioje elektroninėje sistemoje galima rasti gydytojų priėmimo grafikus ir užsiregistruoti tyrimams. Turintiems gydytojo siuntimą, jei įtariama vėžio diagnozė ar liga jau nustatyta, turi būti taikomas žaliojo koridoriaus prioritetas, t.y. gydymo įstaiga turi priimti pacientą kaip įmanoma greičiau.
Reabilitacijos prieinamumas
Dr. H. M. Kauzonės teigimu, ne kiekvienam onkologiniam pacientui yra prieinama reabilitacija. Vėžiu sergančiai moteriai tenka išgyventi didelius sunkumus, tai ne tik psichinės būklės išbandymas, tenka patirti sunkią operaciją (ar net kelias) ir skausmą po jos, ištverti chemoterapijos seansus bei spindulinę terapiją, kūno pokyčius, iššūkius darbe ar net grėsmę būti atleistai.
„Ar žinote, kad dirbančios ir šeimą išlaikančios moterys po onkologinių operacijų skuba grįžti į darbą, nors kenčia nuo skausmo? Kad spindulinės terapijos ir chemoterapijos seansus jos atlieka savo pietų pertraukos metu, o paskubomis sugrįžus į darbo vietą, patiria silpnumą? Taip yra, nes pacientai susiduria su finansiniais sunkumais, o juk reikia išlaikyti šeimą. Ar galima gyvenant tokiu režimu atstatyti sveikatą ir užtikrinti emocinės būklės stabilumą? Niūri tiesa tokia, kad labiausiai motyvuotas gyventi ir dirbti yra vėžiu sergantis žmogus, bet jam reikia duoti laiko pailsėti ir sustiprėti“, – pasakoja Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto pirmininkė dr. Helga Marija Kauzonė.
Ji ragina Vyriausybę į tai atsižvelgti ir ieškoti sprendimų, kurie leistų onkologine liga susirgusiems pacientams stiprinti savo sveikatą oriai ir be skolų.
