Gydytoja paaiškino kaip spręsti skrandžio rūgštingumo problemas 

Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.

Tai nėra atsitiktinis reiškinys. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė sako, kad taip nutinka dėl kelių priežasčių: „Bėgant metams silpnėja visi kūno raumenys, tarp jų ir apatinio stemplės sfinkterio raumenys, kuris atsakingas už stemplės apsaugą nuo rūgštaus skrandžio turinio. Kita priežastis ta, kad su amžiumi virškinimo sistemoje prasideda tam tikri pokyčiai ir skrandis pagamina mažiau skrandžio rūgšties, kuri yra nepaprastai reikalinga organizmui.“

 

Gydytoja papasakojo, kaip mums senstant keičiasi skrandžio rūgštingumas, į kokius simptomus atkreipti dėmesį, kaip sau padėti be cheminių vaistų, ir kodėl sprendžiant šias problemas svarbu laikytis integratyvaus požiūrio.


— Kuo svarbi skrandžio rūgštis ir kokias funkcijas ji atlieka organizme?


— Rūgštinė skrandžio terpė yra būtina virškinimui. Skrandžio rūgštis aktyvina baltymų virškinimą, skatina skrandžio motoriką, maisto vartymą bei maisto judėjimą į dvylikapirštę žarną. Ji stimuliuoja kasos fermentų ir tulžies išsiskyrimą, tuo palaikydama angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų ir mikroelementų įsisavinimą, pavyzdžiui, C, A, E, cinko, kalcio, magnio, vario, chromo, seleno, mangano, vanadžio ir kt. Skrandžio rūgštis atsakinga ir už stemplės sfinkterio uždarymą bei tinkamą atidarymą.


— Kaip skrandžio rūgšties kiekis susijęs su kenksmingomis bakterijomis ir virusinėmis ligomis?


— Skrandžio rūgštis saugo žmogų nuo mikroorganizmų invazijos į plonąjį žarnyną — H. pylori infekcijos, virusų, bakterijų, grybelių. Mokslas jau seniai patvirtino, kad esant mažam skrandžio rūgštingumui, organizme lengviau įsitvirtina virusai, tai galioja ir Covid-19 tipo virusui. Mokslinių tyrimų metu paaiškėjo, kad COVID-19 virusas negali išgyventi įprasto skrandžio rūgšties pH lygyje 1,5-3, tačiau jeigu pH padidėja virš 3, jis gali išlikti ir bloginti ligos prognozę ar būti tolimesnio ligos plitimo priežastimi. Pavyzdžiui, įprastas rėmens, refliukso gydymas dažnai paremtas skrandžio rūgšties gamybą slopinančių vaistų skyrimu, tačiau dabar jau žinome, kad šie vaistai, slopindami skrandžio rūgšties išsiskyrimą, padidina skrandžio rūgšties pH nuo 2,0 iki > 6,05. Cedars-Sinai ir Mičigano universiteto mokslininkai stebėjimo tyrimo metu nustatė, kad protonų siurblio inhibitorių vartojimas padidino COVID-19 infekcijos tikimybę. Dėl šios priežasties gydytojai yra priversti ieškoti alternatyvių metodų padėti pacientams, kenčiantiems nuo refliukso sukeltų negalavimų.


— Kaip keičiasi skrandžio rūgšties kiekis mūsų organizme bėgant metams?


— Žmogaus organizmui senstant, virškinimo sistemos darbas lėtėja. Ji gamina mažiau fermentų, skrandis tampa jautresnis, plonėja gleivinė, prasčiau įsisavinamos maisto medžiagos. Natūraliai mažėja skrandžio rūgšties gamyba, atsiranda maistinių medžiagų trūkumo požymiai, dažnėja virškinamojo trakto infekcijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie 70 procentų vyresnio amžiaus žmonių gali dažniau susidurti su per mažo, o ne per didelio skrandžio rūgštingumo problema.


— Kokie yra pagrindiniai per mažo skrandžio rūgštingumo simptomai?


— Gali atrodyti keista tai, kad esant tiek per dideliam, tiek per mažam rūgštingumui žmogus gali jausti panašius simptomus, tokius kaip rėmens graužimas ir refliuksas, diskomfortas pilve, pilvo pūtimas. Esant mažam skrandžio rūgštingumui sutrinka virškinimas, atsiranda dujų kaupimasis, vargina raugėjimas, vidurių užkietėjimas, lėtinis nuovargis, dažnesnė alergija maistui, paūmėja autoimuninės ligos, galima grybelinė infekcija, ima trūkti vitaminų ir mineralų — geležies, cinko, kalcio, magnio, kas sukelia mažakraujystę, trikdo raumenų darbą, sukelia jutimų sutrikimus ar net depresiją, širdies ligas, kaulų ir odos problemas, infekcijas. Pažymėtina, kad ir GERL simptomai neretai kyla, kai skrandžio rūgštingumas yra per mažas, o ne per didelis, kaip įprasta manyti. Esant tokiai situacijai ir vartojant tik tradicinius skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, ilgalaikėje perspektyvoje tik dar labiau bloginama situacija.


— Kokios yra pagrindinės GERL atsiradimą lemiančios priežastys?


— Tarp stemplės ir skrandžio pas mus yra užkarda — iš raumenų suformuotas sfinkteris, kuris ryjant atsidaro ir praleidžia maistą į skrandį, o po to iškart stipriai užsidaro, kad skrandžio turinys su druskos rūgštimi nepakiltų į stemplę. Jei sfinkteris dirba gerai, tuomet nesvarbu, kiek rūgšties pagaminama skrandyje, ji žalos stemplei nedarys ir rėmens graužimo pati nesukels.

  

Tačiau tokia būklė, kai apatinis stemplės sfinkteris tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę, sukeldamas audinių pažeidimą, vertinama kaip GERL. Šios ligos paplitimas visame pasaulyje didėja, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi kūdikiai, bet dažniausiai GERL nustatoma vyresniems nei 40 metų žmonėms. Viena didžiausių klinikinių problemų, kad GERL simptomus turintys pacientai iki kreipdamiesi pas gydytoją vidutiniškai kenčia daugiau kaip 1,5 metų, o tai gali sukelti rimtas šios ligos komplikacijas.

  

GERL atsiradimą skatina prasta, nesubalansuota mityba, ypač riebus, keptas, aštrus maistas, šokoladas, alkoholis, karvės pienas, kava, mėta, gazuoti gėrimai, cukrus, apelsinų ir pomidorų sultys, persivalgymai, perteklinis alkoholio vartojimas, rūkymas, nėštumas, stresas, esanti diafragmos išvarža ar viršsvoris. Pastarasis labai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant jie tampa vis mažiau aktyvūs, o didėjant svoriui, dažnėja ir rėmens priepuoliai. Bėgant metams, dėl tam tikrų sveikatos problemų gali išaugti ir būtinybė gerti vaistus. Kai kurie jų, pavyzdžiui, raminamieji, antidepresentai arba tam tikri kraujo spaudimą reguliuojantys, plečiantys vaistai ar net papildai, taip pat tiesiogiai koreliuoja su dažnai kylančiu rėmeniu ir rūgštiniu refliuksu.


— Kokie yra GERL simptomai?


— GERL gali sukelti tipinius ir netipinius simptomus. Tipiniai simptomai yra rėmuo, kartais plintantis iki gerklės, atpylimas su rūgščiu skoniu gerklėje ir graužimu, ypač valgant skrandžio rūgščių išsiskyrimą skatinančius produktus, taip pat rijimo sutrikimas (užstrigusio kąsnio pojūtis). Gali varginti blogas burnos kvapas, liežuvio apnašos, ypač rytais. GERL diagnozė, pagrįsta vien tipiniais simptomais, teisinga 70 procentų atvejų.


Netipiniams simptomams priskiriamas lėtinis kosulys ir/arba švokštimas, krenkštimas, išsivystantys dėl nuolat pakliūvančio į tracheobronchinį medį skrandžio turinio ar dėl n. vagus kilmės broncho spazmo. Taip pat gerklės skausmai ir balso prikimimas dėl nuolatinio gerklų dirginimo atpilamu skrandžio turiniu, lėtinis rinosinusitas. Beveik pusė sergančiųjų GERL gali skųstis krūtinės skausmu, stebimas dantų ėduonis, emalio pažeidimai, miego sutrikimai. Jei nėra tipinių simptomų, žmonės gali nesuprasti, kad turi refliuksą ir bandyti jį gydyti kaip bronchitą ar laringitą. Vyresniems žmonėms skausmai gali imituoti ir miokardo infarktą ar kitas širdies ligas.


— Kaip rekomenduotumėte gydyti GERL, rėmenį, sumažėjusį skrandžio rūgštingumą?


— Integratyvus GERL ir skrandžio rūgštingumo disbalanso gydymas turėtų būti visapusiškas ir apimti mitybos ir elgesio korekciją, fizinį aktyvumą, viršsvorio mažinimą, gerą miegą, streso valdymą, žalingų įpročių atsisakymą, imuninės sistemos stiprinimą. Ne mažiau svarbu mitybą papildyti naudingomis konkrečioje situacijoje medžiagomis.

  

Pirmasis žingsnis yra pagrindinių refliuksą bei rėmenį sukeliančių maisto produktų bei gėrimų nustatymas ir jų pašalinimas iš raciono. Reikėtų vengti kavos, kakavos, pomidorų ir iš pomidorų gaminamų produktų, garstyčių, acto, šviežių svogūnų, česnako, aštraus, kepto ir riebaus maisto, pipirmėčių, citrusinių vaisių ir jų sulčių, angiavandenių turinčių produktų, saldiklių, šokolado, braziliškų, žemės, graikinių, lazdyno riešutų, šviežios juodos duonos, dažnai ir kviečių produktų. Pieno produktai išlieka individualiai toleruojamu dalyku.

  

Iš paskos seka valgymo, darbo, sporto, miego įpročių kontrolė. Tai reiškia, kad reikia laikytis mitybos režimo, nepersivalgyti, nevalgyti didelėmis porcijomis ir greitai, mažai kramtant, su maistu ar iškart po jo negerti skysčių, valgyti atsipalaidavus. Pavalgius 3 val. nereikėtų eiti atsigulti, sportuoti ar dirbti pasilenkus, taip pat nerekomenduojama valgyti prieš miegą — reikia palikti 2-3 val. virškinimui, o miegoti 15-20 cm pakeltu galvūgaliu. Taip pat nenešioti labai aptemptų drabužių, nekelti sunkių daiktų, ypač jeigu reikia stipriai ir ilgai įtempti pilvo raumenis. Stengtis sėdėti tiesiai. Išbandykite ir kvėpavimo pratimą: įkvėpkite ir pripildykite krūtinę bei pilvą oro, kol pajusite, kaip oras eina į priekį, atgal ir šonus, tada iškvėpkite. Lėtai kartokite kelis kartus per dieną bent po 3 minutes.

  

Dar vienas svarbus dalykas — streso vengimas. Planuojantis veiklą, į savo dienotvarkę reiktų įtraukti pertraukas ir poilsio laiką, taikyti aktyvius atsipalaidavimo būdus, užsiimti mėgstama veikla.

  

Nemedikamentinė gydymo taktika turėtų būti taikoma kartu su medikamentine. Jūsų gydytojas parinks, kokius preparatus naudoti.


— Kokias augalines priemones išskirtumėte kovoje su GERL bei rėmeniu?


— Jau Paracelsas, vienas žinomiausių viduramžių ir Renesanso gydytojų, plačiai nagrinėjo farmakologinę virškinimo ligų pusę ir rekomendavo dietinį gydymą su natūraliais augaliniais vaistais. Nors virškinamojo trakto ligų gydymo gairėse papildoma ar alternatyvi terapija rutiniškai nėra rekomenduojama (nors skiriamas dėmesys psichoterapijai), bet šeimos gydytojui dažnai tenka ieškoti visų galimų priemonių pacientų nemalonių simptomų sprendimui. Vis dažniau ir daugiau galime išgirsti apie integruotos medicinos naudą. Šiandien vaistinėse galima rasti tikrai nemažai augalinių preparatų, žolelių arbatų, tinktūrų, gerinančių virškinimo sistemos darbą ir padedančių slopinti GERL simptomus. Padėti gali alavijo sultys, kmynai, ciberžolė, imbieras, karčioji rūdgrūdėlė, margainio, ramunėlių, melisų, šventagaršvės arbatos, šiltas, medumi saldintas vanduo ir kt. Ieškant GERL ir dispepsijos gydymui tinkamų natūralių medžiagų buvo atlikta ir daug mokslinių tyrimų. Rezultatai parodė, kad su skrandžio rūgštingumo disbalanso simptomais, be kitų, gerai kovoja saldymedis, iš kurio dėl saugumo pašalinta glicirhizininė rūgštis, t.y. deglicirinizuotas saldymedis (DGL). Ši saldymedžio forma daug metų naudojama užsienio praktikoje, neseniai atsirado ir Lietuvoje.


Pacientams, kuriems buvo skirta DGL, sumažėjo epigastrio skausmai, spazmai, pykinimas, vėmimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, buvo stebima epitelio regeneracija, dingo opos krateris, buvo naikinama atspari H. pylori bakterija, sumažėjo opų atsinaujinimo dažnis. Poveikį tyrę mokslininkai teigia, kad gaunamas panašus ar geresnis efektas lyginant su receptiniais vaistais, skirtais GERL ir skrandžio rūgštingumui. Be to, DGL saldymedis nepasižymi antacidams ir PPI būdingais šalutiniais poveikiais.


Ši saldymedžio forma išsiskiria kitokiu veikimo mechanizmu, negu visi kiti šiuo metu vaistinėje esantys vaistai rūgštingumui: DGL stimuliuoja normalius opos formavimosi apsauginius mechanizmus. Dėl saldymedžio antrinių metabolitų antipepsinio poveikio, DGL taip pat skatina pažeistų gleivinių membranų gijimą, didindamas pažeistos gleivinės kraujotaką, bei ląstelių, gaminančių gleives, kurios apsaugo skrandžio gleivinės membranas, kiekį. Nustatyta, kad karbenoksolonas, išgaunamas iš saldymedžio šaknies, slopina gastrino (virškinamojo trakto hormono, skatinančio ir skrandžio sulčių išsiskyrimą) sekreciją. 


— Su kokiomis kitomis medžiagomis galima derinti DGL, norint efektyvesnių rezultatų?


— Kadangi GERL atsiradimą gali lemti daug priežasčių, nėra ir vienos medžiagos, galinčios išspręsti problemą. Nei patys žmonės, nei gydytojai dažnai tiksliai nežino, ar skrandžio rūgštingumas yra per didelis, ar per mažas. Todėl teisinga derinti DGL saldymedį su tokiais natūraliais komponentais, kurie neleistų rūgšties kiekiui skrandyje pernelyg sumažėti arba padidėti — kurie veiktų harmoningai ir padėtų išlaikyti skrandžio rūgšties pusiausvyrą, kartu stabilizuojant nervų sistemą bei gerinant virškinimą. Tam gali tikti daugybė augalų, tarp jų ir ožragė, imbieras, geltonasis gencijonas, pankolio sėklų ekstraktas ar augalai-adaptogenai, tokie kaip rapontikas, perteklinę rūgštį surišančios magnio druskos ir jūsų pasirinkti augaliniai fermentai. Integruojant įvairias medžiagas galima tikėtis daugiakryptės naudos — toks derinys gali padėti išlaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą, normalų elektrolitų balansą, normalią nervų bei imuninės sistemos veiklas.


— Yra žmonių, kurie kenčia nuo skrandžio rūgštingumo problemų ir žino, kad turėtų susirūpinti mitybos ir gyvenimo būdo įpročiais, bet vis tiek nieko nekeičia. Ką jiems patartumėte?


— „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23, 34). Bet atleidimas turi kainą. Ši kaina sumokama sutrikus gyvenimo kokybei ir darbingumui, perkant vaistus, sutrumpėjus gyvenimo trukmei.


Kartojantis uždegimui stemplėje ar skrandyje, galimas vėmimas krauju ar melena (juodos išmatos dėl kraujavimo iš virškinimo trakto), gali susiformuoti stemplės susiaurėjimas, dėl kurio gali tapti sunkiau ryti maistą ar galų gale netgi prireikti chirurginės pagalbos. Vystantis besimptomei Bareto stemplei, stemplės gleivinės ląstelių pakitimai gali progresuoti iki vėžio — adenokarcinomos ar stemplės plokščialąstelinės karcinomos. Todėl niekaip nesusitvarkant su skrandžio rūgštingumo disbalansu, ypač vyresniems negu 60 metų žmonėms, reikėtų nebelaukti ir kreiptis į gydytoją — jis sudėlios teisingą ir efektyvų gydymo planą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis