Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos valdybos pirmininkė Rugilė Pekoriūtė-Kuzmė, primindama, kad ši nevyriausybinė organizacija vienija Lietuvoje veikiančias tarnybas, kuriose telefonu ir internetu emocinę paramą teikia specialiai tam parengti savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai, sako, jog šiuo metu pagalbos linijos tiesiog kaista nuo skambučių.
„Vaikų linijos“ komunikacijos vadovė Audrė Bujokienė teigia, kad, pavasarį paskelbus karantiną, gerokai sumažėjo skambučių „Vaikų linijos“ telefonais, tačiau pokalbių internetu (chatų) skaičius išaugo. „Tikėtina, kad vaikai, nuolatos būdami kartu su tėvais, neturėjo privačios erdvės kalbėtis telefonu apie sunkumus, tačiau panašu, kad pačių sunkumų nesumažėjo. Pasibaigus karantinui, vaikų skambučių telefonu skaičiai vėl išaugo, o „Vaikų linijai“ prailginus darbo laiką internete, toliau daugėja vaikų ir paauglių kreipimųsi internetu. Nuo karantino iki dabar dažniausiai vaikai skambino ir rašė, norėdami pasikalbėti apie kylančius sunkumus santykiuose su draugais ir tėvais, mintis apie savižudybę, patiriamas patyčias, fizinę sveikatą, išgyvenamą baimę ir nerimą, fizinę prievartą“, – pasakoja A. Bujokienė.
Pasak „Vilties linijos“ koordinatorės Ritos Trijonytės, per pandemiją skambučių skaičius „Vilties linijos“ telefonais išaugo, o tai rodo didėjantį pagalbos poreikį, suprastėjus psichikos sveikatai. „Skambinantieji dalijasi nerimu ir bejėgyste, paskelbus karantiną, pokalbius jungia mintys apie ateitį, darbą, tarpasmeninius santykius, finansinius sunkumus ir įsipareigojimus, justi nerimas dėl savo bei artimųjų sveikatos. Paskambinę asmenys dalijasi kriziniais išgyvenimais, dalis skambinančiųjų turi minčių apie savižudybę, kalba apie priklausomybes. Psichikos ligomis sergantys asmenys susiduria su iššūkiais, norėdami gauti gydymą ar medikamentų, prasidėjus nemigai, nerimo epizodams, pasunkėjus depresijai. Skambinantieji guodžiasi dėl konfliktų šeimose, nežinios ir nerimo dėl situacijos neapibrėžtumo. Skambina ir saviizoliacijoje esantys asmenys, išgyvenantys vienišumą, dalijasi baimės, bejėgiškumo, liūdesio jausmais, susirūpinimu dėl dabartinės gyvenimo situacijos ir ateities“, – pasakoja Rita Trijonytė.
„Pagalbos moterims“ linijos savanorių koordinatorė Aušra Stankūnienė sako, kad besikreipiančiųjų „Pagalbos moterims“ telefonais skaičius išaugo apie 20 procentų. „Per parą linijos savanoriai atsakydavo į daugiau kaip 70 skambučių. Tačiau besikreipiančiųjų buvo dvigubai daugiau. Moterys bei jų artimieji nerimavo dėl ore tvyrančios baimės, nesijautė saugiai. Per pandemiją labai išryškėjo vienišumo jausmas, sustiprėjo depresija, o visuomet aktualūs santykiai su artimaisiais, draugais ir mylimaisiais tapo dar svarbesni. Įtampą, nerimą, smurtą patiriančios moterys dažnai negalėdavo kreiptis pagalbos, nes smurtautojas neleisdavo niekur išeiti iš namų, atimdavo telefoną. Nuotolinis vaikų mokymasis, nuotolinis tėvų darbas dažnai apsunkindavo namų atmosferą, ir tai labai atsiliepė psichinei visų šeimos narių sveikatai“, – patirtis apibendrina A. Stankūnienė.
„Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė pasakoja: „Suprasdami, kad karantino ir pandemijos metu gali kilti daugiau nerimo ir slegiančių minčių, užtikrinome, kad „Jaunimo linija“ dirbtų nenutrūkstamai, savanoriai ir toliau visą parą teiktų emocinę paramą telefonu ir elektroniniais laiškais, o pokalbiais internetu – darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 18 iki 22 val. Papildomai rūpinamės ir savanorių saugumu. Pavasarį per karantiną pastebėjome, kad skambučiai tapo ilgesni – žmonės norėdavo kalbėti ilgiau, išsakyti susikaupusius jausmus. Ši tendencija tęsiasi ir rudenį. Jaunimas kalba apie tvyrantį nerimą ir nežinomybę dėl ateities.“
„Skambinantieji į „Jaunimo liniją“ dažniausiai kalba apie meilės santykius ir santykius su šeimos nariais, apie gyvenimo prasmę, apie nerimą ir depresiją, – pasakoja „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė. – Mums nerimą kelia tai, kad labai padaugėjo pokalbių apie ketinimus žaloti save bei savižudybes. Tokių skambučių pernai buvo 12 procentų, o šiemet – 21 procentas. Nedžiugina ir pokalbiai apie priklausomybes, ypač alkoholį“.
Pasak R. Stanelytės, „Jaunimo linija“ parengė rekomendacijas, kaip elgtis karantino ir pandemijos metu, kad išlaikytume emocinę ir psichologinę sveikatą kuo stabilesnę. „Svarbiausia yra atskirti, ką galima kontroliuoti, o ko ne, ir daryti tik tai, kas priklauso nuo jūsų. Būtinai išeikite pasivaikščioti, pabūkite gamtoje, laikydamiesi saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Gyvenkite dabartimi, bendraukite ir prašykite pagalbos, jei manote, kad jos reikia. Tikrai neprivalote su savo mintimis ir jausmais likti vieni – dalinkitės su tais, kurie gali padėti“, – ragina R. Stanelytė.
Apie ką byloja psichologų patirtys
Kokių iššūkių per pandemiją patiria psichologų klientai, kaip keičiasi nerimo priežastys bei pobūdis?
Psichologė ir psichoterapeutė Rūta Diržienė teigia, kad jau atlikta nemažai tyrimų, parodančių, kokios įtakos psichinei žmonių sveikatai turi koronaviruso pandemija. „Pastebime, jog labai išaugęs baimės, nesaugumo jausmas, žmonės išgyvena stresą dėl to, kad gali netekti darbo, pajamų. Tai – traumuojanti patirtis. Kai kuriems asmenims pasireiškia panikos priepuolių, tenka padėti jiems įgyti psichologinį atsparumą, vaduotis iš depresijos, nerimo, streso simptomų.
Praradusieji galimybę bendrauti, eiti į darbą, keliauti, užsiimti kitomis įprastomis veiklomis psichologinę savo būseną apibūdina kaip prastą. Tačiau yra ir priešingai: kai kurie asmenys šiuo metu jaučia didesnį artimųjų palaikymą ir artumą. Vieni liūdi, kad negali eiti į sporto klubą ar barą, kiti džiaugiasi, kad atsirado laiko ir progų paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, kai ko nauja išmokti, atrasti dalykus, kuriems anksčiau neturėdavo galimybių.
Šiandien sunkiausia tiems žmonėms, kurie patys ar kurių artimieji tiesiogiai susidūrė su virusu. Tiems, kurie ir taip išgyvena depresiją, serga, ir šiuo metu jų galimybės gauti pagalbą apribotos. Didėja rizika blogai jaustis ir tiems asmenims, kurie dabar negali dirbti, net jei iš darbo ir nėra atleisti. Taip pat tyrimai rodo, kad darbas iš namų kelia didžiulį stresą ir mažina psichologinį atsparumą. Didelės rizikos zonoje atsiduria ir tie žmonės, kurie daug laiko skiria informacijai apie virusą kaupti, žinių šia tema klausosi per įvairius informavimo kanalus. Kuo daugiau žmogus apie tai galvoja, tuo daugiau nerimo bei įtampos patiria, prastėja savijauta, jis papuola į užburtą ratą. Taip pat didžiulė rizika iškyla sveikatos priežiūros specialistams, jiems šiuo metu tenka ypač dideli krūviai ir atsakomybė.
Kaip šiuo metu reikėtų apsisaugoti? Patarčiau laikytis oficialių rekomendacijų: dėvėti kaukes, plauti rankas, laikytis atstumo. Tyrimai rodo, kad besilaikantieji taisyklių jaučia mažiau nerimo. Svarbu vengti daug informacijos, ypač iš tų šaltinių, kurie specialiai kursto baimę. Rekomenduočiau informacines laidas žiūrėti vieną ar du kartus per dieną ir pasirinkti patikimą šaltinį. Svarbu nesijausti vienišiems, neužsisklęsti, o kuo daugiau bendrauti, susikurti palaikymo komandą. Šiais laikais turime galimybių bendrauti telefonu, internetu. Būtina laikytis dienos režimo: gyventi kaip įprastai, tuo pačiu laiku keltis, valgyti, eiti miegoti – kad stipriai nepasikeistų dienotvarkė. Rūpintis baziniais savo poreikiais: gerai išsimiegoti, sveikai maitintis. Svarbu ir fizinis aktyvumas. Penkiolika ar trisdešimt minučių trunkanti mankšta mažina nerimą, gerina miegą ir darbingumą. Taip pat reikia pabūti gryname ore“, – pataria R. Diržienė.
Klinikinė psichologė Rasa Aukštuolytė sako, kad, kilus pandemijai, įvedus įvairius ribojimus bei karantiną, buvo gerokai sutrikdyta natūrali, jau įprasta ir pažįstama, gyvenimo tėkmė. „Daugeliui žmonių teko atsisakyti iš anksto susikurtų planų, kilo grėsmė netekti darbo, pajamų. Atsirado nesaugumo ir anksčiau turėtos kontrolės praradimo jausmų. Tai ypač pajutau, kai į mane kreipėsi žmonės, kuriems būdingas ryškus polinkis kontroliuoti bene visas savo gyvenimo sritis, viską planuoti, numatyti. Šiems asmenims sunku priimti neapibrėžtumą – jie daro viską, ką gali, kad nežinios gyvenime būtų kuo mažiau. Tačiau, ištikus pandemijai, viską kontroliuoti staiga tapo per sunku, dėl to įsivyravo nerimo, baimės, pykčio, bejėgiškumo jausmai. Daliai klientų atsirado ar atsinaujino panikos atakos.
Vis dėlto galima įžvelgti skirtumą tarp šių išgyvenimų intensyvumo pavasarį, kai pandemija buvo tik prasidėjusi, ir dabar, kai žmonės (ar bent dalis jų) yra šiek tiek adaptavęsi. Pasak vienos klientės, ji gebėjo pamatyti ir teigiamų karantino aspektų: kai teko atsisakyti kasmetinių egzotiškų kelionių, suprato, kad puikiai laiką gali praleisti ir Lietuvos pajūryje“, – pasakoja R. Aukštuolytė.
Interneto svetainė „pagalbasau.lt“
Siekdama sumažinti COVID-19 sukeltus neigiamus padarinius šalies gyventojų emocinei sveikatai, skatinti informacijos apie psichikos sveikatą sklaidą, Sveikatos apsaugos ministerija visuomenei pristatė nacionalinę platformą „pagalbasau.lt“.
Šios ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas, svetainės kuratorius Ignas Rubikas atsakė į leidinio „Moteris“ klausimus.
Lietuvoje yra ne viena pagalbos linija, kodėl reikėjo sukurti „pagalbasau.lt“ platformą?
Vis daugiau žmonių internete ieško pagalbos, blogėjant psichikos sveikatai. Užsienio šalyse yra daug analogiškų svetainių, šias rengia autoritetingos institucijos. Sukūrėme analogišką tinklą: pateikėme informaciją apie įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, aprašėme simptomus ir paaiškinome, kaip galima padėti sau, kitiems, įsivertinti sutrikimo pobūdį. Mūsų šalies gyventojų psichikos sveikata nėra gera, trūksta informacijos. Supratome, kad yra nemažai žmonių, norinčių gauti informaciją privačiai, savarankiškai, dėl to sukūrėme šią svetainę.
Norite padėti žmonėms patiems tvarkytis su emocine būsena?
Paskatinti žmones suprasti savo arba artimųjų psichikos sutrikimų pobūdį, tipus ir kreiptis pagalbos. Šioje platformoje galima rasti būtiniausią informaciją apie dažniausiai pasitaikančius psichikos bei elgesio sutrikimus ir juos lydinčius simptomus, kaip atpažinti psichikos sutrikimų rizikos veiksnius ir kokiais būdais galima padėti sau bei artimiesiems, o prireikus – kaip gauti profesionalią specialistų pagalbą. Keliame tikslą gerinti visuomenės sveikatos raštingumą, nes kuo daugiau žmonės žino, tuo labiau gali patys valdyti savo būklę – nerimą, nemigą ar rimtesnius sutrikimus.
Ar daug lankytojų sulaukiate?
Puslapį pradėjome aktyviai viešinti nuo spalio 13 dienos, per tą laiką vidutiniškai sulaukiame po 200 naudotojų per dieną.
Ar noriai svetainės lankytojai atsako į pateiktos anketos klausimus?
Matome, kiek žmonių apsilankė puslapyje, tačiau nematome atsakymų į anketų klausimus. Norime išlaikyti vartotojų konfidencialumą. Nerenkame duomenų apie tai, kaip žmonės atsakinėja į anketas. Šiandien matome, kad tai yra vienas populiariausių puslapių.
Ar daug specialistų dalyvavo kuriant svetainę „pagalbasau.lt“?
Kuriant šią svetainę, dalyvavo daugiau nei 30 geriausių psichikos sveikatos specialistų. Jie padėjo sukurti moksliniais bei darbo praktikos įrodymais pagrįstus tekstus, kurie yra lengvai skaitomi ir aiškūs svetainės lankytojams.
Ar, pasiskaičius apie įvairius psichinės sveikatos sutrikimus – nerimą, depresiją, nemigą, priklausomybes ir t. t., galima įsivertinti savo ar artimo žmogaus sutrikimo pobūdį ir imtis savigydos?
Jokiu būdu negalima imtis savigydos, būtina kreiptis į specialistą, jis diagnozuos sutrikimą. Įsivertinti savo būklę galima pasitelkus klausimyną, suprasti, apie ką reikėtų pasiskaityti daugiau, ir galvoti, į kokį specialistą kreiptis. Savidiagnostika, o juo labiau savigyda, gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
Jei reikalinga pagalba, reikia kreiptis į psichikos sveikatos centro, kuriame asmuo užsiregistravęs, specialistus.
Lietuvoje dėl psichikos sveikatos yra tam tikrų teisinių apribojimų, pavyzdžiui, dėl galimybės vairuoti, laikyti ginklą (taip siekiama apsaugoti visuomenę), tad žmonės bijo kreiptis į specialistus. Puslapyje galima rasti išsamią informaciją apie tai, jog tokia informacija nėra viešinama.
