Garbanotuose nedideliuose lapeliuose gausu chlorofilo, kuris pasižymi stipriu detoksikacijos poveikiu. Sultenės salotose aptinkamas didelis kiekis vitaminų A, C ir B grupės (100 g – vitamino B9 dienos norma), o taip pat – mineralų (ypač geležies) ir flavonoidų.
Romaninės salotos („Romaine“)
Šiuose sultinguose lapuose yra daugiausia skysčių ir ląstelienos. „Romaine“ salotose aptinkama kalio, kalcio, fosforo, magnio ir sieros, o taip pat vitaminų A, C, D, E ir K. Salotos puikiai veikia metabolizmą ir gerina virškinimo sistemos darbą, todėl rekomenduojama jas tiekti prie mėsos ir žuvies patiekalų.
Salotinė cikorija arba raudonoji gūžinė trūkažolė („Radicchio“)
Salotos rausvais, violetiniais lapais – tikra vitaminų bomba. Ypač daug vitamino C, kurio mums taip reikia šaltuoju metų laiku. Taip pat yra B grupės, K vitaminų. salotose gausu antioksidantų, flavonoidų, inulino, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Na o polifenolis, esantis „Radicchio“ salotose, padeda išsaugoti odos jaunystę.
Tai vienas geriausių natūralių vitaminų B2, B6 ir B9 (folio rūgštis) šaltinių. O taip pat špinatuose yra vitaminų K1, C, A, E ir mineralų: magnio, kalcio, geležies. Špinatuose esantys antioksidantai kovoja su stresu, reguliuoja kraujo spaudimą ir stiprina imunitetą. Valgykite špinatus žalius ir ruoštus garuose.
Lapiniai burokėliai
Švelnūs jaunų burokėlių lapai – tikras supermaistas. 100 g porcijoje – net 300 proc. vitamino K dienos normos. Sudėtyje esantis magnis palankiai veikia raumenis bei nervų sistemą. Be to, lapiniai burokėliai reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje (išvengsite nuotaikos pokyčių ir alkio priepuolių) ir normalizuoja kraujo spaudimą.