Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas
1 Skiepai kasmet padeda išvengti 2,5 mln. žmonių mirčių. „Iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių prevencijos priemonių, nei vakcinos, nėra. Niekas neneigia, kad gerėjančios socialinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos padėjo sumažinti sergamumą, tačiau tikrai ne tiek daug kaip skiepai. Jie padėjo suvaldyti daugelį žmones luošinančių ir mirtinų ligų: padėjo išnaikinti raupus, sustabdyti poliomielito viruso plitimą Europoje, reikšmingai sumažinti sergamumą difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke ir kitomis infekcijomis. PSO duomenimis, visame pasaulyje skiepais kasmet apsaugoma 2,7 mln. asmenų nuo tymų, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. – nuo kokliušo. Europoje skiepais nuo sezoninio gripo kasmet apsaugoma apie 2 mln. asmenų. Didėjant mikroorganizmų atsparumui antimikrobiniams preparatams, vakcinacija pripažįstama kaip veiksminga priemonė ne tik kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, bet ir mažinant antibiotikų vartojimą bei mikroorganizmų atsparumą vaistams.“
2 Vakcinos yra visiškai saugios. „Visos Europos vaistų agentūroje registruotos vakcinos yra saugios. Be to, Europoje (ir Lietuvoje) veikia farmakologinio budrumo sistema: stebimos nepageidaujamos reakcijos ir perspėjama apie galimą nepageidaujamą jų poveikį. Vakcinų saugumas nuolat tikrinamas, kai kurios jų pakeičiamos saugesnėmis, pavyzdžiui, kokliušo. Dažnai kritikuojama, kad vakcinoms gaminti naudojamas aliuminio oksidas, bet verta žinoti, kad su vakcina gauname vos 1 proc. to aliuminio kiekio, kokį suvartojame kasdien (!) su maistu. O formaldehido joje yra mažiau nei vienoje kriaušėje. Ne visiškai pagrįsti ir teiginiai, esą pasiskiepijus žmogus dirbtinai susargdinamas ta liga, kad įgytų imunitetą. Negyvoms vakcinoms gaminti yra naudojami užmušti mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys, nuo jų neįmanoma susirgti. Gyvose vakcinose (jų sudėtyje yra gyvų ligos sukėlėjų) esantis susilpnintas virusas sveikiems žmonėms dažniausiai ligos nesukelia, tačiau kai kuriems ji gali pasireikšti labai lengva, rizikos sveikatai nesukeliančia forma. Beje, moksliškai pagrįstos informacijos apie tai, kad imuniniams vaistiniams preparatams (vakcinoms) gaminti naudojamos kepenų ar embrionų ląstelių liekanos, nėra.“
3 Skiepai apsaugo ne tik mus, bet ir aplinkinius. „Net jei šiuo metu šalyje registruojama palyginti nedaug tam tikros ligos atvejų, nesiskiepijant jų labai greitai gali padaugėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių. Skiepytis būtina dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad apsaugotume save. Net jei mums atrodo, kad tikimybė užsikrėsti yra labai maža, vis dėlto ji išlieka, ir tas vienas atvejis jums gali būti lemtingas. Antra, kad apsaugotume aplinkinius. Tai, kad sergamumas kai kuriomis skiepais valdomomis ligomis sumažėjo, dar nereiškia, jog šių ligų sukėlėjų nėra aplinkoje. Nenuostabu, kad išsivysčiusios šalys didina rekomenduojamų skiepų skaičių. Tarkim, JAV 1980 m. vaikai buvo skiepijami nuo 7 ligų, o 2017 metais – jau nuo 18-os.“
4 Kombinuotos vakcinos leidžia sumažinti dūrių ir apsilankymų pas gydytoją skaičių. „Kartais kritikos sulaukianti kombinuota MMR (tymai, raudonukė, epideminis parotitas) vakcina, kaip ir kitos, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dažniausiai injekcijos vieta gali parausti arba gali iki 37,5 °C pakilti temperatūra. Svarstymai, kad berniukus užtektų skiepyti tik nuo epideminio parotito („kiaulytės“), o mergaites – tik nuo raudonukės, nes pirmoji liga pavojingesnė vyrams, o antroji – moterims, nėra teisingi. Jei kiltų raudonukės protrūkių tarp berniukų, o epideminio parotito – tarp mergaičių, ligomis lengvai užsikrėstų ir priešingos lyties atstovai.“
5 Gydytis yra brangiau, nei skiepytis.
„Dažnai kalbama, kad skiepų propaganda naudingiausia farmacininkams, bet yra apskaičiuota, kad skiepijimo sąnaudos yra 15–20 kartų mažesnės už vienos ar kitos užkrečiamosios ligos gydymo. Pvz., Lietuvoje kasmet gydyti gripu ir peršalimo ligomis sergančius pacientus atsieina apie 25 mln. eurų.“
6 Skiepai stiprina kolektyvinį imunitetą. „Teiginiai, esą skiepai silpnina natūralų žmogaus imunitetą, yra netiesa. Jokių to įrodymų nėra. O štai, kad jie stiprina kolektyvinį imunitetą, – akivaizdu. PSO duomenimis, paskiepijus 90–95 proc. asmenų, susidaro pakankamas kolektyvinis imunitetas ir skiepais valdomą užkrečiamąją ligą galima kontroliuoti, riboti jos plitimą ar net visiškai likviduoti. Lietuvoje paskiepijama daugiau kaip 93 proc. iki 2 metų vaikų,ir tai leidžia valdyti tymų viruso plitimą. Skiepais pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcijai.“
7 Skiepai palengvina ligos eigą. „Kartais teigiama, kad, persirgus tam tikra liga, susiformuoja stipresnis imunitetas ilgesniam laikui, nei nuo jos pasiskiepijus. Iš tikrųjų abiem atvejais žmogaus imunitetas formuojasi tokiu pačiu principu. Persirgus natūraliai (pvz. difterija, stablige, kokliušu), imunitetas susiformuoja ne visam gyvenimui, tad po kurio laiko vėl galima susirgti. Imuniteto trukmė priklauso nuo ligos, individualios žmogaus sveikatos ir imuninės sistemos būklės, amžiaus, vakcinos rūšies ir pan. Net jei paskiepytas žmogus suserga ta liga, ji pasireiškia lengvesne forma, mažesnė komplikacijų rizika, nei susirgus natūraliai. Būtent dėl to nuo gripo siūloma skiepytis tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Reikia pripažinti, kad sezoninės vakcinos ne visuomet apsaugo nuo ligos. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių: jei žmogus jau buvo užsikrėtęs gripo virusu prieš pasiskiepydamas ir imuninė sistema nespėjo pagaminti antikūnų (pakankamam imunitetui susidaryti reikalingos mažiausiai dvi savaitės). Taip pat jei jis užsikrėtė kito tipo virusu nei tas, nuo kurio skiepijosi (kasmet stengiamasi apsaugoti nuo trijų labiausiai paplitusių gripo virusų, bet jų yra ir daugiau).“
8 Šalutinis skiepų poveikis yra labai retas. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 metais iš daugiau kaip 800 tūkst. vakcinų dozių užregistruoti 82 nepageidaujamų reakcijų į jas atvejai. Kaip ir kasmet, daugiausia nepageidaujamų reakcijų buvo stebėta paskiepijus asmenis BCG vakcina nuo tuberkuliozės. Daugiausia (67,1 proc.) registruota vietinių reakcijų: paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje ir kt. Iš viso nepageidaujamos reakcijos į skiepus sudaro 0,006-0,01 proc. atliekamų injekcijų. Kad įsivaizduotume, kaip tai mažai, galim palyginti JAV pateikiamą statistiką. Anot jos, tikimybė, kad vaikas patirs alerginę reakciją nuo virusinio hepatito B skiepo yra tris kartus mažesnė, nei patekti į olimpinę JAV rinktinę, ir beveik 80 kartų mažesnė (!), nei būti nutrenktam žaibo.“
Kodėl skiepai kelia abejonių?
Asociacijos „Objektyviai – apie skiepus“ prezidentėLina Rutkauskienė
1 Mirtingumą nuo infekcinių ligų sumažino ne skiepai. „Vakcinos dažnai minimos kaip vienas didžiausių medicinos pasiekimų, bet tokio vertinimo kriterijai būna neaiškūs. Už vakcinas nebuvo skirta nė viena Nobelio premija, o už antibiotikų išradimą – net trys. Nesiginčijama, kad mirtingumas nuo infekcinių ligų buvo gerokai sumažėjęs dar iki atsirandant skiepams. Istoriniai duomenys aiškiai rodo, kad epidemijas suvaldyti ir infekcinių ligų riziką sumažinti XX a. labiausiai padėjo tai, kad ligoniai buvo izoliuoti, žmonės ėmė vis geriau maitintis, daugiau jų ėmė naudoti švarų vandenį, sumažėjo jų tankumas būstuose, pakilo higienos standartai, išplito būtinoji medicininė pagalba. Kalbant apie sergamumą, XX a. duomenys kelia abejonių ir dėl ligų atvejų registravimo tikslumo, ir dėl pakeistų ligų diagnostikos reikalavimų. Pavyzdžiui, kartu su vakcina į rinką buvo išleisti daug griežtesni poliomielito diagnostikos standartai, vien dėl to oficialus sergamumas poliomielitu buvo dirbtinai sumažintas.“
2 Vakcinos nėra saugios. „1998 m. licencijuota pirmoji vakcina „RotaShield“ nuo roto viruso iš rinkos išimta 1999 m. dėl itin dažnos komplikacijos – invaginacijos (žarnyno nepraeinamumo). 1993 m. Japonijoje dėl dažnų komplikacijų išimta iš rinkos MMR vakcina ir iki šiol ji nenaudojama. Nuo 2000 m. poliomielito vakcina, skiriama vartoti per burną, yra nerekomenduojama dėl itin dažnai sukeliamų poliomielito atvejų, paskutiniai du nutiko 2015 m. Rytų Ukrainoje. Olandijos vyriausybė paskelbė, kad 2019 metais bus išmokėta 5 milijonų eurų kompensacija tiems, kurie nukentėjo 2009 m. skiepydamiesi nuo kiaulių gripo – jiems ši vakcina sukėlė narkolepsiją. JAV mokslo duomenų bazėje NCBI randame beveik 50 mokslo darbų ir tyrimų, vienaip ar kitaip siejančių autizmą su vakcinomis ir jų ingredientais. Mūsų asociacijos nuomone, būtų protinga vakcinų rekomendacinį laiką nukelti į vėlesnį vaikų amžių ir taip sumažinti vaikų, linkusių į autizmą, riziką jį išprovokuoti. Galiausiai vakcinų informaciniuose lapeliuose detaliai surašytos rizikos. Be to, nors ir nenoriai, šalutiniai vakcinų poveikiai yra registruojami, tad įrodymų yra pakankamai.“
3 Kūdikiai skiepijami pernelyg intensyviai. „Lietuvoje rekomenduojamame skiepų kalendoriuje yra net 23 vakcinos vaikams iki 18 mėn. amžiaus! Net jei kiekviena atskira vakcina būtų saugi, niekas neatliko visų skiepų kartu sudėjus saugumo ir ilgalaikio poveikio sveikatai tyrimų. Lietuvoje mūsų asociacijos iniciatyva pagaliau įmanoma nėščiai moteriai nemokamai pasitikrinti dėl hepatito B, ir tos, kurios gauna neigiamą atsakymą, gali atsisakyti, kad šia vakcina būtų skiepijamas naujagimis, arba skiepą atidėti.“
4 Skiepas neapsaugo nuo ligos 100 procentų. „Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro metinės sergamumo apžvalgos rodo, kad užkrečiamomis ligomis suserga ir skiepyti žmones. Štai nuo tuberkuliozės buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje (ir Lietuvoje) skiepijama jau daugybę metų, bet ligos suvaldyti vis nepavyksta. Daugelyje Vakarų Europos šalių tuberkuliozės skiepo atsisakyta, o sergamumo lygis gerokai mažesnis. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakcinų veiksmingumas (efficacy) yra matuojamas procentais: lyginama, kiek optimaliomis sąlygomis ligos atvejų pasitaiko vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių grupėse. Deja, tokie tyrimai yra niekieno nefinansuojami ir praktiškai neatliekami.“
5 Skiepų tyrimus dažniausiai vykdo jų gamintojai. „Vien Lietuvoje kasmet gimstantiems apie 30 tūkst. kūdikių paskiepyti nuo meningokoko prireiks apie 4–5 mln. eurų per metus. Tokio didžiulio masto verslas gal ir galėtų būti priimtinas, jei vyriausybė išsireikalautų, kad prieš vakcinas licenzijuojant būtų pateikti nepriklausomi jų veiksmingumo ir saugumo tyrimai. Deja, šiandien vakcinų tyrimus finansuoja ir vykdo... patys gamintojai. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas. Tyrimų rezultatų skelbimas prestižiniuose medicinos mokslo leidiniuose taip pat finansuojamas farmacijos kompanijų. Objektyvumo tokiomis aplinkybėmis yra labai mažai, taip neturėtų būti.“
6 Nepagrįstai gąsdinama senų ligų protrūkiu. „Tymais Lietuvoje sergama 4 kartus, o raudonuke net 10 kartų rečiau nei Vokietijoje. Grėsmingai paskelbta, kad šiais metais visoje Europoje registruoti rekordiniai 43 tūkst. susirgimai tymais, bet... tai tėra 0,00005 procentai populiacijos, daugiau nei pusė atvejų – Ukrainoje. Tai rodo, kad užkrečiamos ligos galimos ten, kur žmonės išgyvena karą, neturi pastogės, prieigos prie švaraus vandens, patiria didelį stresą, prastai maitinasi. Sunku suvokti, kaip norima išvengti ligos protrūkių, jei suaugusiesiems nėra jokių skiepijimo reikalavimų.“
7 Skiepų poveikis imunitetui neaiškus. „2017 m. Misisipės universiteto pediatras dr. Anthony R. Mawsonas publikavo tyrimą, kuriame palygintas skiepytų ir ne 6–12 metų vaikų sergamumas įvairiomis ligomis. Tirta apie 700 vaikų iš keturių JAV valstijų. Paaiškėjo, kad skiepyti vaikai 30 kartų dažniau sirgo alerginiu rinitu, 22 kartus dažniau – kitomis alergijomis, 3 kartus dažniau – pneumonija ir ausų infekcijomis, 2,5 karto dažniau jų diagnozuotos lėtinės chroniškos ligos. Ypač įdomus 2002 m. dr. Peterio Aaby ir jo komandos iš Kopenhagos universiteto tyrimas Vakarų Afrikoje – jis parodė, kad tymais sirgę vaikai daug lengviau persirgdavo kitomis infekcijomis ir sėkmingiau buvo gydomi nuo nefrozinio sindromo (inkstų pažeidimo) negu tymais nesirgusieji.“
8 Vakcinų kilmė kelia abejonių. „Yra tokių virusų, kurie gyvi dauginasi tik žmogaus ląstelėse ir vakcinų kitokiu būdu pagaminti tiesiog neįmanoma. Štai vakcinos „Prioprix“ informaciniame lapelyje rašoma, kad joje yra gyvo susilpninto raudonukės viruso, išauginto žmogaus diploidinėse (MRC-5) ląstelėse. JAV Coriellio instituto interneto svetainėje lengva rasti, kad „MRC-5 ląstelių linija buvo sukurta 1966 m. rugsėjo mėnesį iš 14 savaičių vaisiaus plaučių audinio <...>, dėl psichinių priežasčių nutrauktas nėštumas 27 metų fiziškai sveikai moteriai.“ Deja, Lietuvoje visuomenės sveikatos specialistai ir gydytojai vieningai tai vadina nesąmone. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro parengtoje lentelėje su vakcinų sudėtimi taip pat rašoma, kad jose gali būti beždžionių inkstų bei galvijų ląstelių, taip pat žmogaus diploidinių lastelių pėdsakų.
Asociacija kovoja už žmogaus laisvą ir informuotą pasirinkimą vakcinacijos klausimais. Esame pacientų advokatai, ginantys jų interesus vakcinų saugumo klausimais. Tikime, kad mūsų balsas yra labai svarbus, siekiant paskatinti išrasti veiksmingas ir sveikatai saugias vakcinas.“
