Prieskonis, kuris saugo nuo vėžio, Alzheimerio, senatvės ir… nuobodulio virtuvėje

Nenuostabu, kad šiemet Lietuvoje ciberžolės pardavimai šoktelėjo net 1,5 karto. Keista, kodėl tik dabar.


Pirmąsyk ciberžolės vardas mano galvoje užsifiksavo prieš kokius 5 metus, kai rengiau interviu žurnalui „Moteris“ su sveikų produktų entuziaste Guoda Azguridiene. „Gaila, kad lietuviai vis dar nėra atradę tokio visame pasaulyje mėgstamo prieskonio kaip ciberžolė“, – tuomet apgailestavo ji. Sunku pasakyti, kodėl, bet nuo to laiko ši padėtis kardinaliai pasikeitė – šio prieskonio pardavimai auga sulig kiekvienais metais (per pastaruosius metus šoktelėjo net 50 proc.) ir, jei tikėsime vieno prekybos tinklo atstove, šiuo metu ciberžolės patenka į populiariausių prieskonių trejetuką (po druskos ir juodųjų pipirų).


Nepakeičiamos virtuvėje


Indijoje retas patiekalas apsieina be ciberžolių, mat jos turi antibakterinių savybių ir padeda ilgiau išlaikyti maistą šviežią esant karštam klimatui. Nenuostabu, kad Lietuvoje pirmieji ją atrado azijietiškos virtuvės mylėtojai. Kita vertus, net ir aš, nebūdama šios virtuves fanatikė, be ciberžolių sunkiai verčiuosi. Jos man atrodo nepakeičiamos gaminant plovą, taip pat vištienos patiekalus. Jų noriai beriu į visas, ypač – paukštienos, sriubas, nes suteikia joms labai apetitišką geltoną spalvą. Jomis gardinu daržovių troškinius ir griliui ruošiamas cukinijas, kartu su kitais prieskoniais – kmynais, druska ir česnaku – įtrinu varškės sūrį, apibarstau kepamas bulves. Mano dukra ciberžolių deda net į pyragus.


Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė knygoje „Balansas kasdienybėje“ ciberžolių siūlo dėti visur, bet nedideliais kiekiais (normalus kiekis – šaukštelis 3-5 porcijoms). Tiesa, Tautvilė labiau mėgsta šviežią, o ne miltelių tipo ciberžolę (natūraliai tai yra šakniastiebis), tokia suteikia patiekalui kur kas malonesnį skonį ir kvapą. Natūralias ciberžoles siūloma dėti patiekalo gaminimo pradžioje, mat kuo ilgiau jos gaminamos, tuo geriau atsiskleidžia.


Tiesa, apetitiška jų spalva turi ir neigiamą atspalvį – šis prieskonis beregint įsigeria į rankas, nagus, net spintelės paviršių ir išsivalo itin sunkiai, tad ją reikia valyti nedelsiant. Vieni siūlo tam naudoti vandenį su soda, kiti – aliejų. Dėl šios priežasties dar nedrįsau pasinaudoti siūlymu dėti ciberžolių į veido kaukes, bet užtat itin sėkmingai pavyko jomis nudažyti velykinius margučius.


Beveik nuo visų ligų


Įdomiausia yra tai, kad šis jau tūkstančius metų naudojamas prieskonis, pastaruoju metu atsiskleidžia ir kaip unikalus vaistas kone nuo visų ligų. Ir tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų. Ciberžolėse gausu įvairių mineralinių medžiagų, bet unikalumą joms suteikia fenolių junginys


kurkuminas. Vien Amerikos medicinos ir sveikatos institucijų nacionalinėje bibliotekoje yra apie 10 tūkst. straipsnių apie kurkumino naudą sveikatai.


Prieš senėjimą ir uždegimus. Bene anksčiausia atrastos ir geriausiai patvirtintos yra jo antioksidacinės savybės. Kanadoje ir Japonijoje atlikti tyrimai, paskelbti 2000 m. Amerikos chemikų asociacijos, parodė, kad tai vienas galingiausių antioksidantų. Šie, kaip jau žinome, neutralizuoja laisvuosius radikalus, tad yra veiksmingas ginklas kovojant su įvairiais uždegimais ir senėjimu.


Prieš artritą. Priešuždegimis poveikis pasireiškia ir gydant artritą. Atlikus tyrimą su reumatoidiniu artritu sergančiais pacientais, siekiant palyginti ciberžolių ir geriamų vaistų naudą, savanoriai buvo padalinti į tris grupes: pirmieji gydyti tik ciberžolėmis, antrieji – tik vaistais, o tretieji gydyti abiem. Didžiausią pagerėjimą pajuto žmonės, vartoję tik ciberžoles. Ir svarbiausia – jokio šalutinio poveikio!


Prieš Alzheimerį ir depresiją. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad ciberžolės gali padėti kovoti su Alzheimerio liga, mat blokuoja beta amiloidą, atsakingą už plokštelių, kurios lėtai trikdo smegenų funkciją, susidarymą. Be to, kurkuminas gali padidinti neurotropinio faktoriaus (BDNF) lygį. Šio hormono sumažėja sergant kai kuriomis smegenų ligomis, taip pat depresija. Vieno eksperimento metu, suskirsčius depresija sergančius pacientus į tris grupes paaiškėjo, kad kurkuminas yra toks pat veiksmingas kaip prozakas, bet geriausių rezultatų pasiekiama juos vartojant kartu.


Prieš vėžį. Itin aktyviai pastaruoju metu tiriamos ciberžolių antivėžinės savybės. Su gyvūnais atliekamuose tyrimuose pastebėta, kad kurkuminas naudingas gydant gaubtinės žarnos, krūtų, prostatos, kepenų vėžį, stemplės ir burnos vėžį. Kurkuminas vėžį veikia keliais būdais: 1) sumažina angiogenezę – naujų kraujagyslių formavimąsi, kuriomis augantis piktybinis navikas aprūpina save krauju; 2) sulėtina metastazavimą; 3) prisideda prie vėžinių ląstelių žūties. Ar jis gali padėti išgyti žmonėms, dar tiriama, bet beveik neabejojama, kad užbėgti už akių onkologinėms, ypač – virškinamojo trakto ligoms, tikrai padeda.


Ir vis dėlto...


Kad ir kokias sveikatinančias savybes priskirtume ciberžolėms, reikia sąžiningai pripažinti, kad tos jų dozės, kurias beriame į maistą, ypač didelio gydančio poveikio neturi. Šviežiose ciberžolėse kurkumino yra tik apie 3 proc. Tuo tarpu mokslinių tyrimų metu naudojami ekstraktai, kuriuose kurkumino yra daugiau nei 1 gramas. Tad norint poveikio sveikatai, reikėtų vartoti ne gryną ciberžolę, o labiau koncentruotus papildus su ja.


Be to, vienas kurkuminas yra gana prastai įsisavinamas. Gera žinia ta, kad juodieji pipirai, vienas mėgstamiausių mūsų prieskonių, ciberžolių įsisavinimą padidina dvigubai, tad siūloma šiuos prieskonius vartoti kartu. Taip pat pagelbėtų truputis riebalų – mat kurkuminas juose tirpsta geriau nei vandenyje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis