Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Be mėsos blogai

Gerai žinomas biologas ir etologas Viktoras Dolnikas knygoje "Nepaklusnus biosferos vaikas" rašo, kad žmogus – gyvūnas, besimaitinantis ir mėsa, ir jei per pirmuosius gyvenimo metus jis negaus mėsos baltymų, nukentės vystymasis. Žmogus praranda gebėjimą mokytis, veiksmingai reaguoti, energingai judėti. Jei teisingai suprantame Dolniką, mėsos draudimas 3-8 metų amžiaus vaikams kenkia tiek fiziniam, tiek protiniam vystymuisi.

Per daug mėsos – irgi blogai

Tyrimų, įrodančių mėsos keliamą pavojų, su kiekviena diena vis daugiau ir daugiau. Mokslininkai analizuoja kepsnio apskrudusią plutelę – ji neišvengiamai atsiranda kepant mėsą keptuvėje, ant grotelių. Joje mokslininkai randa vadinamųjų heterociklinių aminų ar tiesiog kancerogenų, kurie didina žarnyno vėžio, krūties vėžio atsiradimo tikimybę. Jie fiksuoja ypač kenksmingą perdirbtos mėsos riziką: kumpio, dešros, dešrelių, karbonato.

Akivaizdus vienas dalykas: terminis apdorojimas ir nitritų priemaiša sukelia virškinimo sutrikimus. Los Andželo Kalifornijos universiteto darbuotojai įrodė, kad vyresnio amžiaus žmonėms mėsa yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos Alzhaimerio ligai.

Mokslininkai - tarp jų ilgaamžiškumo instituto Pietų Karolinos universiteto direktorius profesorius Valter Longo atrado, kad mėsos virškinimo procesu organizmas labai apkraunamas. Longo eksperimentai su pelėmis parodė, kad mityba, kurioje yra daug gyvulinių baltymų (nebūtinai mėsos, pieno taip pat), tikrai yra ankstyvos mirties priežastis ir vėžio rizika.

Gyvuliniai baltymai, patekę į organizmą, stimuliuoja baltymų, žinomų kaip "Tor" veiklą, o šie aktyvuoja sintezės procesus naujų baltymų, ignoruojant senųjų utilizaciją. Atliekos užkemša ląstelę ir sukelia DNR pažeidimą.

„Vienintelis tyrimo trūkumas, – sako Valter Longo, – kad jis atliekamas su pelėmis. Todėl vėliau mes kreipėmės į vieną iš didžiausių JAV duomenų bazių – ligų kontrolės centrą ir atlikome žmonių apklausą mitybos klausimais. Tada mes užfiksavome, kurie iš jų mirė ir kodėl. Paaiškėjo, kad didelis suvartojamų gyvūninių baltymų kiekis labai padidina ankstyvos mirties riziką, kaip ir rūkymas! "

Evoliucijos mįslės

Pasak mokslininkų iš Tulūzos instituto, mes visi kilę iš mėsos valgytojų. Prancūzijos antropologai, naudodami lazerį, atidžiai studijavo dantų emalį, rastą ant skeletų liekanų, ir galėjo analizuoti mitybos pokyčius mūsų protėvių gyvenamojoje aplinkoje. Mokslininkai padarė išvadą, kad vegetariškos rūšys, vadinamos Paranthropus robustus, išnyko ir dingo iš žmonijos genealoginio medžio. Tuo tarpu kiti, mažiau apriboti mityba, vadinami Australopithecus africanus, toliau vystėsi.

Kiek rekomenduojama suvalgyti mėsos?

Galbūt geriau pereiti prie augalinio maisto, tapti vegetaru? „Ne, mes turime valgyti įvairų maistą, - tikina Jean-Michel Lecerf, Pasteur (Prancūzija) instituto dietologijos profesorius. – Mėsa nėra sveikatos problemų priežastis – tai, greičiausiai, nesubalansuota mityba, kai jautienos, dešros ir kumpio yra per daug. Mano nuomone, geriausia būti vegetaru, kuris kartais leidžia sau žuvį ir mėsą.“

Organizatorių nuotr.

Su Lecerf sutinka daugelis jo kolegų: egzistuoja mėsos vartojimo normos, kurios yra visiškai saugios sveikatai.

„Bendra rekomendacija – vieną ar du kartus per savaitę, bet ne daugiau nei 125 gramų vieno valgio metu – primena Ispanijos Medicinos instituto nutukimo gydymo specialistas Ruben Bravo. – Ispanijoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, raudonos mėsos suvalgoma daugiau nei rekomenduojama. Daug jos suvartoja tie, kurie laikosi madingų baltymų dietos bei valgo nedaug daržovių ir vaisių.“

„Vienos dienos norma – 0,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio, – sako Valter Longo. – Tai yra, jei sveriate 50 kg, reikia 40 gramų baltymų per dieną. Bet mes gauname baltymą ne tik su mėsa, bet ir su kitais produktais. Todėl sunku pateikti tikslią rekomendaciją. Akivaizdu, kad jei suvalgysime 125 gramus mėsos per dieną, bus akivaizdus mėsos perteklius.“

Pagrindiniai Pasaulio ilgaamžiai – Viduržemio ir Japonijos salos Okinavos gyventojai – taip pat valgo mėsą, tačiau retai – daugiausia kartą per savaitę. Mitybos pagrindą sudaro augalai: daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai, javai, dumbliai... Tai gali būti laikoma įrodymu: ši dieta prailgina gyvenimą.

Aritmetika

150 g jautienos:

= 50 g baltymų - kaip ir 300 g žirnių,

= 105 μg vitamino B1 - kaip ir 300 g obuolių (tai yra 2,5 vidutiniški obuoliai),

= 6,75 mg vitamino B3 - kaip ir 200 g keptų bulvių (tai yra apie 3 bulves,)

= 0,74 vitamino B6 - kaip ir 500 g žiedinių kopūstų,

= 4,2 μg vitamino B12 - kaip ir 280 g fermentinio sūrio,

= 8 mg geležies - kaip ir 800 g morkų.

Bet jei jautienoje 280 kcal, tuomet visi šie produktai, galintys ją pakeisti, sudarys 2720 kcal!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?