Mitas, kad hepatitas - asocialių žmonių liga. Virusas, sugriaunantis žmogaus kepenis, plinta per kraują, todėl užsikrėsti galima net ir grožio salone darant manikiūrą ar paprasčiausiai pasinaudojus svetimomis žirklėmis. Nors hepatito simptomai gali nepasireikšti ištisus dešimtmečius, itin svarbu kuo anksčiau šią ligą diagnozuoti, nes tik tuomet galima sėkmingai su ja kovoti.
Žūsta kepenų ląstelės
Šiuo metu hepatitu B yra užsikrėtę daugiau nei 350 mln., o hepatitu C - apie 200 mln. pasaulio gyventojų. Kasmet nustatoma apie 3-4 mln. naujų hepatito C atvejų.
Manoma, kad Lietuvoje yra iki 70 tūkst. hepatito C nešiotojų, tačiau gydymo įstaigose registruota tik 3200 sergančiųjų. „Kasmet pacientų skaičius Lietuvoje padidėja apie 15 proc. Užsikrėtusiųjų skaičius didėja todėl, kad tik dabar yra išaiškinami ligoniai, užsikrėtę prieš 20-30 metų", - aiškino Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos gydytoja Ligita Balčiūnienė.
Virusinis hepatitas C gali būti ūminis arba lėtinis. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, savaime pasveiksta tik maždaug 10-15 ligonių iš šimto. Kitiems, jei liga negydoma ilgiau kaip 6 mėnesius, vystosi lėtinis virusinis hepatitas C, kuris komplikuojasi kepenų ciroze ir galiausiai kepenų vėžiu. Lėtinis virusinis hepatitas C JAV ir Europoje yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis.
Virusas pažeidžia kepenis - organą, kuris itin svarbus medžiagų apykaitai, gamina ir išskiria tulžį, nukenksmina toksinus, sintezuoja baltymus bei kraujo krešėjimo medžiagas, metabolizuoja hormonus. Pažeistos kepenys nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų. Jų negali pakeisti joks kitas organas.
Virusas plinta per kraują
Hepatito C kaip ir hepatito B virusas plinta per kraują. Nors šia liga dažnai užsikrečia narkomanai, besinaudojantys bendru nesteriliu švirkštu, užsikrėsti galima ir naudojantis sergančiojo dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, žirklėmis, manikiūro reikmenimis, darant tatuiruotes, akupunktūrą, veriant auskarus higienos reikalavimų neatitinkančiuose salonuose.
Rečiau hepatito C virusas perduodamas lytiniu būdu. Gimdymo metu vaikas nuo motinos užsikrečia taip pat retai. Vaisiaus užsikrėtimo tikimybė padidėja, jei motina be hepatito viruso dar yra infekuota ŽIV. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų užsikrėtimo šaltinis lieka nežinomas.
Iki 1993 metų viena dažniausių užsikrėtimo priežasčių buvo hepatito C virusu užkrėsto kraujo ar iš jo pagamintų preparatų perpylimas. Nuo 1993 metų visi Lietuvos kraujo centrai turi aparatūrą, kuria tikrinamas donorų kraujas, todėl tokių užsikrėtimų nebepasitaiko.
Simptomų dažniausiai nebūna
Jei tai ūminis hepatitas C - ligonis gali pagelsti, jį pykina, praranda apetitą, jo kepenys padidėja. Tačiau lėtinis hepatitas C dažniausiai jokių simptomų neturi. Užsikrėtusieji gali jaustis visiškai gerai, dirbti jiems įprastą darbą.
„Daugelis žmonių net nežino, kad yra užsikrėtę šiuo virusu ir dėl to kelia pavojų aplinkiniams. Deja, pasireiškus simptomams, dažniausiai liga jau būna smarkiai progresavusi", - sakė Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Daliai pacientų gali pasireikšti įvairių ligos požymių, pavyzdžiui, panašių į gripą simptomų, taip pat nuovargis, silpnumas, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, karščiavimas, odos ir akių obuolių pageltimas, emocijų, miego sutrikimai.
Pirmiausia liga pasireiškia kepenų fibroze - kepenų randėjimu, kai kepenų ląstelių vietą užima jungiamasis-randinis audinys. Sunkiausia ligos stadija - kepenų cirozė. Į kepenų cirozę liga išsivysto pusei sergančiųjų. Kepenų cirozė neretai komplikuojasi kepenų vėžiu.
Didelę reikšmę ligai bei jos eigai turi žmogaus amžius. Kuo anksčiau žmogus užsikrečia, tuo ilgesnė numatoma gyvenimo trukmė, kadangi kepenų cirozė jauname amžiuje vystosi lėtai ir gali užtrukti net iki 40 metų. Tačiau užsikrėtusiam vyresniam nei 50 metų asmeniui cirozė gali išsivystyti ir per 10 metų. Ligos progresavimas priklauso ir nuo suvartojamo alkoholio kiekio, rūkymo, gretutinių ligų.
Diagnozavimas ir gydymas
Jei hepatito A ir B galima išvengti pasiskiepijus, vakcinos nuo hepatito C nėra. Todėl įtarus, kad buvo nors menkiausia galimybė užsikrėsti, vertėtų pasitikrinti. Taip pat išsitirti rekomenduojama tiems, kurie iki 1993 metų, kuomet Lietuvoje dar nebuvo galimybės diagnozuoti hepatito C, tapo kraujo donorais ar jiems buvo atliktos chirurginės operacijos.
Pagal simptomus ligos diagnozuoti dažniausiai nepavyksta, nes jie retai pasireiškia. Todėl dažniausiai pacientas nežino, kad serga šia liga, kol atsitiktinai atlikus kraujo tyrimą nustatomas kepenų ląstelių uždegimas.
Geriausias metodas kepenų pažeidimo laipsniui ar uždegimui įvertinti yra kepenų biopsija. Tai mažo kepenų gabaliuko mikroskopinis tyrimas. Nuo jo priklauso gydymo taktika, trukmė ir ligos prognozė.
Labai svarbu pradėti gydyti nedelsiant, nes tik tokiu atveju yra daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti sunkių komplikacijų. Gydymo sėkmė priklauso nuo hepatito C viruso genotipo, jo bendro kiekio organizme. Sergantieji gydomi vaistų deriniais.Hepatito C simptomai
nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, odos ir akių obuolių pageltimas, sąnarių, raumenų skausmas, karščiavimas, niežulys, prakaitavimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, moterims gali sutrikti menstruacijos.
Hepatito C paplitimas
* Tarp narkomanų - iki 70 proc.;
* Tarp dializuojamų ligonių iki 15 proc.;
* Tarp medicinos darbuotojų - nuo 0,2 iki 3 proc.;
* Tarp kraujo donorų - 2,2 proc.
Lietuvoje sergančiuosius hepatitu C ir kitomis kepenų ligomis vienija organizacija „Vilties atgaiva". Organizacija rūpinasi savo narių interesais, jų gyvenimo kokybe. Taip pat „Vilties atgaiva" skleidžia naujausią informaciją apie kepenų ligas bei jų profilaktiką.
