Ar verta atsisakyti abiejų krūtų kaip A. Jolie? Gydytojų komentarai

Gražuolės aktorės Angelinos Jolie sprendimas atsisakyti abiejų krūtų dėl iškilusios vėžio grėsmės sukėlė diskusijų audrą visame pasaulyje – juk krūtys pašalintos dar sveikai moteriai. Ar tikrai verta imtis tokių drastiškų priemonių šiais laikais, kai dauguma krūties vėžio atvejų yra išgydomi?

„Gal ir man reikėtų ryžtis mastektomijai?“ – svarstė viena kolegė, sužinojusi, kad ši išeitis siūloma, kai yra rizika paveldėti krūties vėžį, mat jos mama taip pat sirgo šia liga. Kita pasiūlė pirmiausia atlikti genetinius tyrimus, tik esą girdėjusi, kad tai labai brangiai kainuoja... Nepasiginčysi: abipusė (arba dviguba) mastektomija išties gerokai sumažina krūties vėžio riziką: nėra krūtų – nėra ir problemų.

Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Krūties, ginekologijos ir fotodinaminės terapijos skyriaus vedėjo habilituoto daktaro Valerijaus Ostapenko, vadovaujantis tokia logika, krūtis tektų šalinti visoms moterims. Todėl labai svarbu suprasti, kada šis radikalus metodas yra geriausia išeitis, o kada – visiškai beprasmis.

Vėžys vėžiui nelygu
Atrodytų, krūties vėžio gydymo būdai visoms turi būti taikomi vienodi. Kai kurios ligonės, išgirdusios, kad kokie nors vaistai padėjo giminaitei, tokių pat reikalauja ir sau, o negavusios kaltina gydytojus korupcija. Iš tikrųjų tik visai neseniai išaiškėjo, jog krūties vėžį sukelia skirtingi veiksniai, tad ir gydymas turi skirtis, o vienai ligonei pagelbėję brangūs vaistai kitai gali netgi pakenkti.

„Prieš 30 metų būdavo sunku pasakyti, kodėl viena krūties vėžiu serganti ligonė išgyvena gana ilgai, o kitą jis suėda nepaprastai greitai“, – tvirtina V. Ostapenko. Šiuo metu išskiriamos kelios krūties vėžio grupės. Angelinai Jolie buvo iškilusi vadinamojo trejopai neigiamo vėžio grėsmė. Yra duomenų, kad šis navikas susijęs su BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijomis.

„Po to, kai jai pašalintos krūtys, moterys pradėjo domėtis genetiniais tyrimais ir mastektomijos galimybėmis, – prisimena onkochirurgas. – Teko aiškinti, kas šio tipo vėžys sudaro vos 5–7 proc. visų krūties vėžio atvejų, tad anaiptol ne visoms būtini tie genetiniai tyrimai ar tuo labiau – abipusė mastektomija.“

Bradas Pittas pritarė savo moters sprendimui pašalinti abi krūtis
AFP/Scanpix
Polinkis sirgti trejopai neigiamu krūties vėžiu yra paveldimas, bet tai nereiškia, kad, jei šia liga sirgo mama, iškart padidėja rizika susirgti ir dukrai. Jei mamos vėžys buvo liuminalinio tipo, paveldėjimo neverta labai bijoti. Įtarti, kad giminės onkologines ligas lėmė būtent BRCA genų mutacija, galima, jei tarp kraujo ryšiais susijusių giminaičių buvo ne viena šia liga sirgusi moteris; jei jos susirgo jaunos (iki 50 m.); jei tarp sergančiųjų buvo ir vyrų; jei vėžys buvo apėmęs abi krūtis. Rizikos veiksnys yra ir dvigubas vėžys: tarkim, ta pati pacientė sirgo ir krūties, ir kasos vėžiu arba melanoma; kiaušidžių ir skrandžio vėžiu.

„Kiaušidžių vėžį norėčiau pabrėžti labiausiai, nes jį dažnai sukelia ta pati BRCA genų mutacija. Net 20 proc. jo atvejų susiję su paveldėjimu“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas onkogenetikas, medicinos mokslų daktaras Ramūnas Janavičius. Be to, kiaušidžių vėžį diagnozuoti sunkiau, nes ilgai neišryškėja pastebimi simptomai, o išgyvenamumas jį aptikus vėlyvos stadijos tesiekia 28 proc.

Įdomu, ar pagrįstos kalbos, kad genetiniai tyrimai išskirtinai brangūs ir atliekami tik žmogui susirgus? Pasak R. Janavičiaus, kai yra visos ką tik išvardytos indikacijos, genetiniai tyrimai kompensuojami.

„Kadangi genų mutaciją nustatyti lengviau, pirmiausia tiriamas sergantis žmogus. Jei mutavusių BRCA genų randama, tada galima atlikti ikisimptominį tyrimą sveikiems giminaičiams, kad būtų nustatyta, kurie iš jų tai yra paveldėję. Jei vėžiu sirgęs žmogus jau miręs, tiriamas artimiausias jo giminaitis, tačiau tyrimų informatyvumas šiuo atveju yra mažesnis.

Atlikti genetinius tyrimus skiria ir interpretuoja tik gydytojas genetikas. Žmogus, kuris pageidauja išsitirti, bet minėtų indikacijų neturi, gali atlikti mokamus tyrimus. Jie šiuo metu Vilniaus universiteto Santariškių klinikose kainuoja apie 650 Lt“, – gandus apie tyrimų neprieinamumą ir beprotišką brangumą paneigia R. Janavičius.

Tarkim, kad moteris, atlikusi tyrimus, sužino, jog minėti genai yra mutavę. Ar tada dviguba mastektomija neišvengiama norint išsaugoti gyvybę? V. Ostapenko neneigia, kad tai – patikimiausias būdas išvengti šio tipo vėžio, bet prieš apsisprendžiant reikia atsižvelgti į daugybę dalykų. Svarbu suprasti, kad krūtys šalinamos dar sveikai moteriai. Tos, kurioms pripažinta BRCA genų mutacija, rizikuoja išties nemažai – suserga iš jų apie 60 proc., bet likusios gali visą gyvenimą nugyventi sveikos. Tiesa, jei tarp giminaičių buvo sirgusiųjų ir kiaušidžių vėžiu, grėsmė padidėja iki 80–90 proc. Būtent tokia grėsmė buvo kilusi A. Jolie, tad dviguba mastektomija jai – geriausia išeitis.

„Sužinojus, kad minėti genai yra mutavę, galima rinktis: dažniau tikrintis, atlikti tikslesnius tyrimus, pavyzdžiui, krūtų magnetinę rezonansinę tomografiją, – sako onkochirurgas. – Vertinamas ir moters amžius, jos situacija. Jei moteris yra vyresnio amžiaus, šalinti krūtų nėra prasmės – geriau atidžiau stebėti. Jaunai, dar negimdžiusiai galime rekomenduoti pagimdyti tiek vaikų, kiek norisi, išmaitinti mažylius krūtimi (tai savotiška vėžio profilaktika) ir tada jas šalinti.“

Būtent taip pasielgė ir viena V. Ostapenko pacientė dar gerokai iki Angelinos istorijos. 2011 m. Santariškėse jaunai, tris vaikus pagimdžiusiai moteriai taip pat atlikta dviguba mastektomija. Kad turi pavojingąjį geną, ji sužinojo dar būdama visai jauna. Tada pagimdė vaikus ir ryžosi atsisakyti krūtų. Kartu su abipuse mastektomija jai atlikta ir krūtų rekonstrukcija. Kartais, kai rizika itin didelė, mastektomija atliekama nelaukiant, kol moteris pagimdys. Siekiant dar didesnio saugumo, gali būti šalinamos ne tik krūtys, bet ir kiaušidės.

Situacija gerėja

Gydytojai onkologai vis dėlto siūlo nesusitelkti vien į paveldimą krūties vėžį. Kasmet Lietuvoje šia liga suserga apie 1500 moterų, tik 50–80 iš jų – paveldima. Galime pasidžiaugti, kad šiais laikais dėl sparčiai tobulėjančios diagnostinės aparatūros net 70 proc. atvejų krūties vėžys diagnozuojamas I ar II stadijos. Tai garantuoja kur kas geresnius gydymo rezultatus.

„Dabar navikai užfiksuojami 7, 8 mm, o kartais net 2, 3 mm, prieš 10 metų tai buvo neįsivaizduojama. Dažniausiai jis būdavo aptinkamas jau 2–3 cm, užčiuopiamas pirštais“, – teigia jis. Be abejo, nemažą įtaką padarė ir nuo 2005 m. spalio vykdoma valstybės finansuojama prevencinė krūties vėžio programa, pagal kurią visos 50–69-erių metų moterys turi galimybę nemokamai pasitikrinti krūtis kartą per 2-ejus metus. Ar to užtenka? Pasak V. Ostapenko, tokios yra tarptautinės rekomendacijos.

„Aišku, suserga ir jaunesnio amžiaus moterys, bet ne tiek daug (maždaug 3–5 proc.), kad apsimokėtų tikrinti visas. Ši programa nemažai kainuoja, anaiptol ne visose šalyse yra įgyvendinama, – teigia onkochirurgas. – Kitos moterys krūtis gali pasitikrinti gavusios savo gydytojo siuntimą. Jei kas nors jums kelia nerimą, atsirado sustandėjimas ar kuri nors giminaitė sirgo krūties vėžiu, neverta laukti savo 50-mečio. Per metus Vilniaus universiteto Onkologijos institute patikriname iki 20 tūkstančių moterų, padarome apie 1500 operacijų. Pusę jų – dėl gerybinės patologijos.“

Labiausiai V. Ostapenko stebina tai, kad, nors diagnostikos galimybės dabar yra puikios, vis dar ateina jaunų 35–45-erių metų moterų su išgriuvusiais krūties navikais, tik atsiradus kvapui, prasidėjus kraujavimui.

Vėžio riziką šiek tiek didina ir papildomai gaunami estrogenai – vartojant hormoninius kontraceptikus.
Shutterstock nuotr.
„Neseniai operavau maždaug 40 metų moterį, kurios viena krūtis buvo kelis kartus didesnė už kitą. Tai matėsi jai vos įėjus į kabinetą, nereikėjo net nusirengti, – prisimena gydytojas. – Net nežinau, kaip tai paaiškinti. Baimė, neišprusimas? Moteris tikrai neatrodė asociali – liekna, sportiška, gražiai apsirengusi. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip ilgai delsė. Gal meškos paslaugą vis dar daro tikėjimas netradiciniais gydymo metodais, kai pas gydytoją einama tik kraštutiniu atveju?“

Labai svarbu yra tai, kad dabar kiekvieną vėžio atvejį aptaria multidisciplininė komisija (šis modelis perimtas iš Šveicarijos, Lietuvoje tokia komisija sėkmingai veikia jau 2-ejus metus). „Anksčiau chirurgas išoperuodavo ligonę, o sprendimus dėl tolesnio gydymo priimdavo kiekvienas gydytojas individualiai“, – prisimena V. Ostapenko. Dabar tai aptariama per multidisciplininės komisijos pasitarimus, kuriuose dalyvauja gydytojas patologas, chirurgas, radioterapeutas, chemoterapeutas, plastikos chirurgas, tolesnio gydymo rekomendacijos įrašomos į ambulatorinę kortelę ir gydytojai privalo jas vykdyti.

Kas nauja?

Vis dėlto vėžys vis dar yra viena paslaptingiausių ligų – tiek kalbant apie jos priežastis, tiek apie išgijimo prognozes. Nenuostabu, kad kone kasdien ta tema išgirstame po naują sensaciją – kokią nors liaudišką užpiltinę ar stebuklingą dietą.

Deja, pasak V. Ostapenko, svarbiausi gydymo metodai kol kas yra tie patys – skalpelis, chemoterapija, radioterapija ir vienas naujesnių – biologinis gydymas. Iš esmės pasikeitė nebent tai, kad, ligą diagnozavus anksti, atliekama kur kas daugiau krūtį tausojančių operacijų. „Tarkim, 1995 metais tokių operacijų per metus atlikta 50–60 (apie 3 proc.), o dabar jos sudaro apie 70 proc. operacijų – tiek pat, kiek ir Amerikoje“, – džiaugiasi onkochirurgas.

Jei krūties išsaugoti nepavyko, tos pačios operacijos metu galima atlikti rekonstrukcinę plastinę operaciją. Deja, tokia galimybe pasinaudoja nedaugelis, nes implantai kol kas nėra kompensuojami. Tiesa, onkochirurgas prasitaria, kad ligonių kasos jau pradėjo domėtis šių operacijų statistika, kitais duomenimis, tad galima tikėtis, jog ir Lietuvoje sulauksime gerų naujienų.

Na, o kaip dėl krūties vėžio profilaktikos? „Bėgiojimas kas antrą dieną sumažina krūties vėžio tikimybę 30 proc., graikiniai riešutai – 40 proc., šokoladas – 25 proc.!“ – tokių ir panašių pranešimų netrūksta. Ką apie tai mano V. Ostapenko?

„Sveikas gyvenimo būdas, aišku, labai svarbu. Daugiau judėti, sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių – tas iniciatyvas mes palaikome. Be to, savo sveikata besirūpinanti moteris dažniau lankosi ir pas gydytoją, o tai leidžia ligą diagnozuoti ankstyvos stadijos, bet susieti to tiesiogiai vis dėlto nedrįsčiau, – sako medikas. – Visi tie su kokiu nors vienu veiksniu susiję procentai man skamba panašiai kaip reklama, kai sakoma, kad po 14 dienų išnyksta raukšlės.

Gali būti, kad neigiamą įtaką daro stresas: sužinojusios diagnozę, moterys neretai prasitaria neseniai turėjusios netekčių, sunkių išgyvenimų. Teigiamai veikia gimdymas, maitinimas krūtimi, bet kai kurių atvejų paaiškinti vis dėlto neįmanoma: suserga ir jaunos, sportiškos, laimingai ištekėjusios, vaikus pagimdžiusios moterys, neturinčios giminėje krūties vėžio atvejų. Štai neseniai operavau 26, 28 ir 30 metų pacientes.“

Anaiptol ne visoms būtina atlikti genetinius tyrimus ir tuo labiau – abipusę mastektomiją.
Shutterstock nuotr.
Pasak gydytojo, vienas didžiausių rizikos veiksnių yra paveldimumas. Taip pat pastebėta, kad krūties vėžiu dažniau serga padidėjusį estrogenų ir progesterono kiekį turinčios moterys. Jos paprastai išsiskiria ilgesniu vaisingumo periodu, joms anksčiau nei kitoms prasideda menstruacijos, vėliau – menopauzė. Paskatinti atsirasti vėžį gali ir papildomai gaunami estrogenai: vartojant hormoninius kontraceptikus ar menopauzės metu taikant pakaitinę hormonų terapiją.

„Kad tai didina krūties vėžio tikimybę, patvirtinta jau prieš 10 metų, ypač jei hormonai vartojami 10 metų ir ilgiau. Mes kalbamės su ginekologais ir primygtinai rekomenduojame skirti kontraceptikus kas 5-erius metus darant pertraukas, o pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu skirti tik toms, kurios iš tikrųjų labai blogai jaučiasi, o ne visoms, kurios nori atrodyti jaunesnės ir gražesnės“, – teigia V. Ostapenko.

Pagrindinės krūties vėžio grupės

* Dažniausiai pasitaikantis ir dažniausiai išgydomas yra liuminalinio A tipo vėžys. Jis siejamas su padidėjusiu moteriškųjų lytinių hormonų estrogenų ar progesterono kiekiu. Šiuo vėžiu serga daugiausia moterų ir dažniausiai – vyresnio amžiaus.

* Prie antrosios grupės priskiriami krūties vėžio atvejai, susiję su padidėjusiu HER2 geno kiekiu. Ši vėžio forma agresyvesnė – navikai piktybiškesni, greičiau atsinaujina, pasižymi didesne metastazių rizika. Gydoma net tik chemoterapija, bet ir biologine terapija. Ši kainuoja labai brangiai, bet dauguma vaistų, laimei, yra kompensuojami.

* Trečiasis – vadinamasis trejopai neigiamas vėžys. Taip jis vadinamas todėl, kad įtariamas krūties navike neradus estrogenų, progesterono ir HER2 receptorių. Juo dažniausiai serga jaunos moterys, vėžys yra labai agresyvus. Gydomas chirurgija, chemoterapija.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis