Bet vieną dieną netinkamai pasisukę, sunkiau pakėlę ar net dėl nedidelės traumos staiga pajunta skausmą dėl įvykusio lūžimo. Šia liga serga maždaug 80 proc. moterų, vyrams ji pasitaiko ne taip dažnai, nes jų kaulai ilgesni, didesnė raumenų masė, vyrai daugiau juda.

Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės Radiologijos ir endoskopijų skyriaus vedėjos Jūratės Jackevičienės, dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, rečiau -- šlaunikaulis bei dilbio kaulai: "Pavojingiausias ir didžiausią mirtingumą bei invalidumą sukelia šlaunikaulio kaklelio lūžis.

Ilgą laiką stuburo slankstelių, dilbio kaulų ir kitų kaulų lūžiai nebuvo laikomi reikšmingais žmogaus gyvenimo kokybei. Bet paaiškėjo, kad po lūžimo liekantys lėtiniai skausmai, laikysenos pokyčiai, atsiradus stuburo iškrypimui, dėl to kintanti vidaus organų veikla didina sergamumą ir mirtingumą. Nustatyta, kad moterų, patyrusių stuburo slankstelių lūžį, mirtingumas 60 proc.didesnis negu jo nepatyrusių. 50 proc. ligonių po šlaunikaulio kaklelio lūžimo vaikšto tik kitiems padedant.

Riziką susirgti osteoporoze didina amžius (daugiau negu 50 metų), lytis (moteriška), genetika (jei kas nors sirgo šeimoje), smulkus sudėjimas ir mažas svoris, menopauzė, pašalintos kiaušidės, fizinio aktyvumo stoka, mažas kalcio ir vitamino D kiekis maiste, alkoholio varotojimas ir rūkymas, taip ir pasyvus, dideli kofeino kiekiai (daugiau kaip trys puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną).

Osteoporozė dažniausiai nustatoma dviem būdais: kompiuterine tomografija arba dviguba energijos rentgeno absorbciometrija (osteodensitometrija) – DXA. Abu tyrimo būdai yra tikslūs ir patikimi, abu aparatai - licencijuoti. Bet pirmą kartą išsityrus vienu iš šių aparatų, kitus kontrolinius tyrimus po tam tikro laiko būtina atlikti tuo pačiu aparatu. Atlikus pakartotiną tyrimą tuo pačiu aparatu, galima tiksliau įvertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą".