Kaip išvengti slogos komplikacijų, apie kurias dažnai nė neįtariame

Kiek kartų per metus sloguoti yra normalu? O vaikams?

Visi esame susidūrę su nemaloniausiu peršalimo simptomu – sloga. Taip pat visi žinome posakį, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, negydoma – per savaitę. Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Per pirmąsias septynias slogavimo dienas kalbama apie ūminę slogą, po 7-10 dienų – jau apie ūminį sinusitą. Taigi kaip atskirti paprastą slogą ir sinusitą ir ką pataria medikai, kad išvengtume slogos komplikacijų, apie kurias dažnai nė neįtariame.

Trys slogos stadijos

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjo Svajūno Balserio, sloguoti 2-4 kartus per metus yra visiškai normalu. Vaikai sloguoja 6-8 kartus ar net dar dažniau. Tačiau jei slogos labai dažnos arba tęsiasi, pavyzdžiui, kelis mėnesius, pusę metų arba ištisus metus, jau galvojama apie lėtinę slogą, kuri gali būti įvairių formų – alerginė, medikamentinė, hormoninė ir pan.

„Reikia pripažinti, kad ne iš piršto laužtas posakis, jog gydoma sloga praeina per septynias dienas, negydoma – per savaitę. Ūmi sloga, kurią paprastai sukelia virusai, dažnai pereina tris stadijas. Pirmoji vadinama sausąja ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, toliau seka vandeningoji stadija, kurios metu organizmas, gamindamas sekretą, stengiasi išplauti iš nosies ertmių virusus. Trečioji – tirštų, pūlingų išskyrų stadija. Jos metu išvalomi leukocitai, limfocitai ir kitos žuvusios ląstelės. Tačiau neretai šios stadijos persipina. Vienu metu gali atsirasti ir perštėjimas, ir nosies užgulimas, ir akių ašarojimas.

Ar gydytis simptominiais vaistais? Mano supratimu, turėtume elgtis labai protingai. Paprastai nosis pagamina iki 800 ml sekreto. Tai visiškai normalus kiekis ir mes jį suvalgome. Tačiau prasidėjus uždegimui, sekreto prisigamina ženkliai daugiau, gal net dvigubai. Savijauta ne iš maloniųjų, todėl pasilengvinti ją 3-5 dienas galime vaistais. Sekreto gamybos jais nesutrikdome, tik šiek tiek sulėtiname, tačiau organizmas ir toliau valosi. Tik reikia nepamiršti, kad vaistų vartojimas turi būti ribotas dienų skaičiumi, antraip galime „užsidirbti“ medikamentinę slogą ir kuo daugiau lašinsime lašų į nosį, tuo trumpiau jie veiks“, - aiškino medikas.

Sloguojant būtina naudoti daug skysčių, plauti nosį, t. y. neleisti sekretui užsistovėti nosyje. Šios procedūros padeda sumažinti nosies užsikimšimą. Tačiau pagrindinis vaistas nuo slogos – poilsis. Reikia leisti organizmui atsipūsti, kadangi virusas veikia ne tik mūsų nosies gleivinę, bet visą organizmą. Tai ypač svarbu tiems, kuriems sloga linkusi užsitęsti ir komplikuotis. Sinusito komplikacijos, nors, laimė, nėra dažnos, tačiau labai rimtos, grėsmingos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei – gali pažeisti akis, smegenis.

„Jei sloga užsitęsia, paprastai septintą-dešimtą parą prisideda bakterinė infekcija ir ji komplikuojasi ūminiu rinosinusitu. Taigi paprastoji sloga, rinitas, ir sinusitas – visai šalia. Rinosinusitas – tai nosies gleivinės ir prienosinių ančių uždegimas, kuriam būdingi keli klinikiniai simptomai: nosies užgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, išskyros iš nosies arba į nosiaryklę, spaudimo jausmas arba skausmas veide prienosinių ančių srityje, neretai nukenčia uoslė. Taigi simptomai mažai kuo skiriasi nuo įprastos slogos, tik jie užsitęsę“, - pasakojo S. Balseris.

Kada jau nebeapsieisime be antibiotikų

Taigi per pirmąsiais septynias slogavimo dienas kalbama apie ūminę slogą, vadinamąjį peršalimą, po 7-10 dienų – apie ūminį povirusinį rinosinusitą. Statistiškai nuo 5 iki 15 proc. atvejų dešimtą-keturioliktą slogavimo dieną jis pereina į bakterinį rinosinusitą, kai jau reikalinga otorinolaringologo konsultacija ir antibiotikai, kadangi simptomai ne gerėja, bet blogėja – didėja galvos ir veido skausmai, nosies užgulimas, sekrecija darosi tiršta, pūlinga, žalios spalvos, sunkiai sekasi ją išsipūsti.

Tuo tarpu virusinio rinosinusito antibiotikais gydyti tikrai nereikia, nors pas mus vis dar jis taip gydomas. Iš esmės nėra jokio specifinio gydymo, tinka visi įprasto peršalimo gydymo būdai: gulėjimas lovoje, skysčių gėrimas, kojų kaitinimas, nosies plovimai ir lašeliai į nosį. Jei per penkias dienas būklė nepagerėja, gydytojas skiria hormoninių purškalų į nosį, kurie mažina nosies paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Taip pat gali būti skiriami probiotikai, įvairūs augaliniai preparatai, turintys ir priešvirusinį poveikį, ir skystinantys gleives, ir stiprinantys imuninę sistemą.

Žmonės dar iš sovietinių laikų atsimena baisias sinusų plovimo procedūras, kai pūliai būdavo traukiami mechaniniu būdu. Pasak S. Balserio, šiandien toks gydymas taikomas retais atvejais – kai liga ilgai užsitęsusi ir reikia sužinoti, koks jos sukėlėjas, kad būtų galima parinkti tinkamą priešbakterinį vaistą, todėl paimamas pasėlis. Taip pat procedūra taikoma, kai žmogų kamuoja labai stiprus skausmas ir, vienkartinai išplaunant prienosinį antį, palengvinama jo būklė. Visais kitais atvejais naudojami medikamentai, kurie išvalo sinusus per natūralias prienosinių ančių angas.

„Jei žmogus sako, kad anksčiau jam 10-20 kartų plovė sinusą, mes galvojame apie lėtinę nosies ir prienosinių ančių ligą. Naudodami modernią endoskopinę techniką, nosies ertmėse ieškome stuktūrinių pakitimų, kurie sukelia pasikartojančius rinosinusitus. Tokiais atvejais dažniausiai diagnozuojama šoninės nosies sienelės anatominės variacijos, polipai, blokuojantys sinusų natūralias angas, nosies pertvaros iškrypimai, ar kitokie struktūriniai pakitimai, kurie predisponuoja ligą. Lėtiniai rinosinusitai negydomi sinusų plovimais ar vaistais, reikalinga operacija. Turėdami didžiulę, daugiau nei 20-ies metų patirtį, skyriuje kasmet atliekame 200-300 šiuolaikiškų tausojančių endoskopinių sinusų operacijų“, - teigė pašnekovas.

Taigi apibendrindamas medikas pabrėžė, kad apie penkias dienas sloga turi būti gydoma įprastais, visiems žinomais būdais. Jeigu būklė negerėja, dar penkias dienas papildomai skiriami intranazaliniai hormoniniai preparatai, o jei nepagerėja ir po 10 dienų, dažniausiai nustatomas bakterinis ūminis rinosinusitas ir specialistas skiria gydymą antibiotikais.

Dažnus sinusitus gali sukelti alergija

„Jeigu žmogui nuolat atsinaujina sloga, mes ieškome priežasties. Tikriname ir imuninę sistemą, aiškinamės žmogaus gyvenimo būdą (žinia, šiuolaikinis tempas ir stresas didina mūsų imlumą virusams), jo įpročius ir pan. Bet kuriuo atveju užsitęsus slogai, būtina pasirodyti specialistui: otorinolaringologui, alergologui, pulmonologui, imunologui. Jeigu iš savo pusės jis nieko neras, bent jau atmes tam tikras galimas priežastis. Tuomet galima ieškoti toliau. Pavyzdžiui, dažnas slogas ir sinusitus gali sukelti neteisingas medikamentų vartojimas. Net ir šiais laikais dar galima sutikti žmonių, kurie perka rusiškus lašus, kurie buvo populiarūs sovietmečiu, ir trejus metus ar daugiau juos kasdien lašinasi į nosį. Jiems naujiena, kad tai labai blogai“, - pasakojo S. Balseris.

Pasak mediko, sergamumas sloga ir sinusitais didėja dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – šių laikų rykšte vadinama alergija. Beje, miestiečiai serga netgi dažniau nei kaimiečiai, kadangi mes esame apsupti automobilių, cheminių dirgiklių ir kitokių teršalų.

„Kartais žmonės pasakoja, kad kažkas jiems rekomendavo antialerginį purškalą ar tabletę ir jų būklė iškart pagerėjo. Akivaizdu, kad tokiu atveju žmogui reikia išsitirti, kas jam sukelia alergiją. Tačiau ne visada įmanoma nustatyti alergijos priežastį, kadangi, alergenų yra labai daug. Pagaliau šaltuoju metų laiku susiduriame ir su tokiu reiškiniu, kaip šalčio alergija. Pacientai skundžiasi, kad žiemą jie jaučiasi blogai, o kai išvyksta porai mėnesių pagyventi į šiltus kraštus, visi simptomai išnyksta“, - teigė pašnekovas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis