Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą mastektomiją.

„Tokių operacijų skaičiaus augimui įtakos turi ir plastinės chirurgijos prieinamumas. Nuo 2011 metų iki 2015-2016 metų, kai į darbą aktyviau įsitraukė plastikos chirurgai, prevencinių krūties šalinimo operacijų būdavo atliekama po 1-2 per metus, o pernai vien Nacionaliniame vėžio institute – 10“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio vėžio instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, profesorius Valerijus Ostapenko.

Onkologine liga sirgusioms pacientėms rekonstrukcinės operacijos atliekamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų plastikos chirurgas Simonas Kaupas, onkologai gelbsti gyvybes, o plastikos chirurgų darbas - kad pasveikę žmonės jaustųsi kuo geriau.

„Pas mus dažniausiai atvyksta jau sveikos pacientės, bet jaučiančios nepatogumų dėl netektos kūno dalies. Šiais laikais yra ne vienas būdas, kaip šią problemą išspręsti - tiek naudojant implantus, tiek savuosius audinius, tiek šių metodų kombinaciją. Kiekvienai pacientei parenkamas jai labiausiai tinkantis sprendimas“, – sakė S. Kaupas.


Pagalbos metodai pasirenkami ir pagal tai, kiek pacientė pasiryžusi ištverti.

„Paprastai rekonstrukcinėms operacijoms prireikia 2-3 etapų. Tai ir yra priežastis, kodėl moterų, po onkologinės ligos pageidaujančių krūtų rekonstrukcijos, daugėja, bet nelabai sparčiai. Iškentusios operacijas, chemoterapijas, radioterapijas, moterys ne visada turi jėgų rekonstrukcijoms. Dažna pacientė plastinei operacijai ryžtasi tik po kelerių ar net keliolikos metų“, – pastebi S. Kaupas.

Pasakodamas, kaip atliekamos operacijos, plastikos chirurgas išskyrė tris būdus. Pirmai -– didžiausiai grupei rekonstrukcinių operacijų – naudojami implantai arba implantai ir audinių plėtikliai. „Rezultatas tokių operacijų metu pasiekiamas greitai, bet implantas vis dėlto yra svetimkūnis ir dažna moteris jo nenori“, – komentavo plastikos chirurgas.

Atkuriant netektą krūtį ar abi antru būdu, naudojami implantai ir paciento audiniai, dažniausiai nugaros platusis raumuo.

„Trečia grupė – kelianti daugiausiai iššūkių chirurgams, bet pasaulyje užimanti didelę dalį rekonstrukcijų – krūties atkūrimas savais audiniais. Jos metu dažniausiai naudojame pilvo apačios minkštuosius audinius. Taip pasiekiama dvigubo efekto: moteriai tuo pačiu atliekama ir standartinė pilvo plastika, kurios dažnai pageidauja grožio klinikų klientės, ir tuo pačiu suformuojama krūtis“, - pasakojo plastikos chirurgas.

Pasak S. Kaupo, ne viena pacientė po tokios krūtų rekonstrukcijos džiaugėsi dar ir plokščiu pilvuku – priedu prie pagrindinio operacijos siekio atkurti dėl onkologinės ligos prarastą kūno dalį.

Paklaustas apie paslaugų kainas, daktaras S. Kaupas Eltai sakė, kad implantai ir audinių plėtikliai šiuo metu kainuoja, daugumoje Europos valstybių – taip pat.

„O visa kita yra apmokama ligonių kasų. Žinoma, pooperaciniu laikotarpiu reikia priemonių, kurios pagerintų rezultatus – kompresinių įtvarų, specialių liemenėlių. Tai pacientėms irgi kainuoja“, – pridūrė plastikos chirurgas.

Nacionalinio vėžio instituto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Mamologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos kompetencijos centro vadovės dr. Daivos Gudavičienės teigimu, prieš krūties rekonstrukciją pacientėms rekomenduojama atlikti tyrimus, kad dėl onkologinės ligos būtų visiškai ramu.

Pasak prof. V. Ostapenko, šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute gydoma apie pusė Lietuvos moterų, sergančių krūties vėžiu.

„Prieš 30 metų, kai tik pradėjau dirbti, beveik visoms moterims atlikdavom mastektomijos operacijas, šiuo metu krūtis tausojančių operacijų procentas sudaro 70 proc. Be tausojančių operacijų atliekame ir onkoplastines operacijas“, – pasidžiaugė prof. V. Ostapenko.

Pasak chirurgo, prevencines krūtų šalinimo operacijas Nacionalinio vėžio instituto daktarai pradėjo pirmieji Baltijos šalyse.

„Šią galimybę 2011 metais mums atvėrė genetiniai tyrimai. Pavyksta išgelbėti vis daugiau pacienčių ir tai – ne vien chirurgų nuopelnas, mes dažnai tik pradedame jį, o tęsia chemoterapeutai, radioterapeutai, reabilitologai, psichologai, genetikai, plastikos chirurgai. Mūsų tikslas – padėti pacientėms, kad jos gautų visą informaciją apie savo ligą ir sulauktų jungtinės skirtingų sričių profesionalų pagalbos“, – sakė prof. V. Ostapenko, akcentuodamas, kad rekonstrukcija – svarbus pagalbos pacientėms etapas.

Pasak chirurgo, tikrai nėra taip, kad pusė moterų, kurioms nustatomos genų mutacijos, renkasi mastektomiją. „Atlikus genetinį testą dažnai nustatoma 60 proc., 70 proc. ar 80 proc. tikimybė, kad moteris susirgs kiaušidžių ar krūties vėžiu. Neretai tikimybė, kad moteris susirgs vėžiu – beveik lygi tikimybei, kad nesusirgs“, – kalbėjo profesorius.

Krūtų šalinimo operacijas chirurgas rekomenduoja vidutinio amžiaus moterims, kurios yra pagimdžiusios, iki pusmečio išmaitinusios vaikus. Jaunos pacientės, kurioms nustatomos genų mutacijos, paprastai stebimos, o nuo maždaug 40-50 metų amžiaus pereinama prie kito etapo – prevencinių operacijų šalinant krūtis.

Kaip pabrėžė profesorius, tikrai ne visoms moterims, kurioms nustatomos genų mutacijos, rekomenduojamas krūtų šalinimas ir tai ne „blato“ ar „pažinčių“ klausimas.

„Pvz., jei moteris sirgo krūties vėžiu, mes jį išgydėme, bet genetiniai tyrimai rodo, kad ta pati liga gali pasikartoti, kartais siūloma prevencinė operacija, kurios metu šalinama krūtis ar abi. Bet kokiu atveju, sprendžiama individualiai“, - komentavo prof. V. Ostapenko.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, sprendimas labai priklauso ir nuo to, kaip intensyviai šeimoje pasireiškia vėžys.

„Net nebūtinai krūties ar kiaušidžių vėžys. Gali būti melanoma, skrandžio vėžys. Kai vėžio istorija šeimoje labai ryški, kaip Angelinos Jolie atveju, kurios mama mirė 50 metų, artėjant link to amžiaus, taip pat priimami kritiniai sprendimai prevenciškai šalinti krūtis ir kiaušides. Tačiau paskutinį žodį visada priima pats asmuo, pasitaręs su daktarais“, – pabrėžė genetikė.

Pasak profesorės, svarbus argumentas – genetinės rizikos skaičiuoklių rezultatai.

„Pavyzdžiui, A. Jolie rizika susirgti kiaušidžių ar krūties vėžiu siekė 95 proc. ir tai jau yra maksimumas. Atvejais, kai rizika siekia 60 proc., reikia gerai pagalvoti, atkreipti dėmesį į tai, ar moteris pagimdžiusi, užauginusi vaikučius. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą žmogus su specialistais sprendžia, renkasi, ar jam priimtinesnis stebėjimas, ar geriau chirurginė profilaktinė intervencija. Paprastai jauname amžiuje rekomenduojamas stebėjimas, o vyresniame – galvoti apie mastektomiją“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?