Mažiau nei 5 proc. matanti maratonininkė varžosi T12 klasėje ir bėga kartu su gidu Linu Mikalainiu. Atstumą Ispanijoje ji įveikė per 3 val. 6 min. 47 sek. ir beveik 12 min. pagerino Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse pasiektą laiką. Paryžiuje mūsiškė finišavo šeštojoje vietoje.
„Sevilijoje bėgau masiniame bėgime su visais. Šis maratonas yra pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau jie neorganizuoja atskiros grupės, todėl ir nėra oficialių T12 klasės užimtų vietų“, – pasakoja A. Garunkšnytė.
Sezono pradžiai paraatletė pradėjo ruoštis Ispanijos kalnuose. Siera Nevadoje lietuvė praleido keturias savaites.
„Man tai buvo pirma stovykla tokiomis sąlygomis. Mėnesį treniravausi 2,5 km aukštyje virš jūros lygio. Tai buvo tikrai rimta pasiruošimo sezonui pradžia ir neįkainojama patirtis. Aukštikalnėse visai kitaip dirba kūnas ir bėgimas pasikeitė. Buvo ten ir rimtų išbandymų, bet jie davė labai gerų rezultatų, nes nusileidus nuo kalnų, jau jautėsi poveikis. Labai norėjosi išbandyti aukštikalnes, jų poveikį ir viskas puikiai suveikė“, – sako maratonininkė.
A. Garunkšnytės teigimu, nusileidus nuo aukštikalnių, geriausias poveikis jaučiamas mėnesį. Nors Sevilijos maratonas vyko praėjus pusantro mėnesio po šios treniruočių stovyklos.
„Sunku pasakyti, ar tokiam rezultatui įtakos turėjo aukštikalnės. Galbūt tai buvo ta nauja patirtis, galbūt atsirado daugiau pasitikėjimo savimi. Į kalnus išvykau padedama Lietuvos aklųjų sporto federacijos ir Lietuvos paralimpinio komiteto. Tai parodo, kad manimi tiki ir pavyko darbą atlikti iki galo. Tikriausiai prisidėjo ir tai, jog dabar šalia manęs yra labai griežta specialistė – psichoterapeutė, kuri kažkada yra pasakiusi, jog net negaliu pagalvoti apie tai, kad turiu teisę nebaigti pradėto darbo. Nesvarbu, kaip sekasi bėgti, vis tiek turiu viską padaryti iki galo. Prieš kiekvieną startą sportininkai turi išsikėlę tikslus, tačiau tik po finišo sužinai, ar pavyko juos įgyvendinti. Žinoma, dabar nepasiekėme kažkokių aukštumų, tačiau pakartojome asmeninį rezultatą. Jau finiše žinojome, kad darbas yra padarytas“, – teigia paralimpietė.
Pasak A. Garunkšnytės, įdomu tai, jog lygiai tokį pat rezultatą ji buvo pasiekusi ir 2023 m. Rygoje.
„Tai geriausias mano karjeros rezultatas ir netikėtai jį pavyko pakartoti Sevilijoje. Nežinau, kaip tai nutiko. Taigi, sezoną pradėjau su geriausiu asmeniniu rezultatu. Kai pradedi maratoną, nežinai, ar pavyks finišuoti, juk koją gali pakišti ir psichologiniai dalykai. Po šio finišo treneriui sakiau, kad mane labiausiai džiugina faktas, jog mes jau įveikėme tris iš trijų maratonų. Pagaliau išmokau padaryti darbą iki galo, nepaisant to, kaip jaučiuosi trasoje“, – priduria paraatletė.
Pirmą kartą A. Garunkšnytė turėjo dvi treniruočių stovyklas iš eilės, tarp jų buvo tik trijų savaičių pertrauka. Tuomet maratonininkė laiką leido Lietuvoje.
„Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti su treneriu Jonu Žakaičiu, turime tradiciją, jog sausį vykstame į stovyklą Portugalijoje. Šį kartą pastaroji stovykla buvo šiek tiek kitokia, nes jau buvau užsirašiusi į Sevilijos maratoną. Taigi, į Portugaliją vykau jau 100 proc. susikoncentravusi ruoštis būtent šiam maratonui. Kai buvau Lietuvoje, krūvis buvo truputį sumažintas, nes po kalnų reikėjo atsigauti. Tuomet išvažiavau į stovyklą Portugalijoje ir ištiko toks „oho“ efektas, kad taip profesionaliai sportuoju. Visi stengiasi, kad tik išvažiuočiau į stovyklas ir padaryčiau savo darbą. Tai buvo labai didelė paskata. Nemanau, kad kiekvienas sportininkas turi tokias galimybes sportuoti, ruoštis maratonui ar kokiai kitai sporto rungčiai. Pirmą kartą ruošiausi dviejose stovyklose iš eilės ir treneris su manimi ten buvo tik kurį laiką. Turėjau išmokti su juo dirbti nuotoliu, daug kalbėti, pasakoti, kaip jaučiuosi, kaip man sekasi. Likus porai dienų iki Sevilijos maratono, susiskambinome tiesiog pasikalbėti. Mano bendro fizinio pasirengimo treneris buvo paruošęs planą, kuris irgi buvo vykdomas nuotoliu. Taip stiprinome komandinį ryšį. Tuomet labai pasiilgau gyvo kontakto“, – atvirauja sportininkė.
Kol kas A. Garunkšnytė jokių artimiausių startų planų dar neturi. Pirmiausia norisi šiek tiek pailsėti, susidėlioti mintis, apgalvoti, kaip viskas sekėsi, ką dar reikėtų tobulinti.
„Tačiau jau sakiau savo gidui, kad labai norėčiau grįžti į Frankfurtą. Frankfurto maratonas vyksta spalio pabaigoje. Su juo turiu nesuvestų sąskaitų. Dažniausiai per metus bėgu du maratonus. Maratonas Frankfurte būtų tarsi sezono uždarymas. Nors dar nežinau, ar tai tikrai bus Frankfurtas. Dar reikia pasitarti su komanda. Tačiau šiais metais dar tikrai turėsime vieną startą“, – teigia A. Garunkšnytė.
„Labai džiugina toks A. Garunkšnytės rezultatas. Ji yra puikus atsidavusio sportininko pavyzdys. Su savo komanda Aušra deda rimtus pamatus 2028 m. Los Andželo vasaros paralimpinėms žaidynėms. Džiaugiamės, jog kartu su partneriais ir rėmėjais galime prisidėti prie šios sportininkės pasiruošimo, išvykimo į treniruočių stovyklas, dalyvavimo varžybose“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
