Bet iš pradžių – šiek tiek astronomijos.
Dar iš mokyklos laikų turėtume žinoti, kad Žemę gaubia magnetinis laukas. Žemės magnetosferos svyravimai arba, kitaip tariant, magnetinės audros kyla veikiamos plazmos –dalelių, kurias išspinduliuoja Saulė, srautų. Šios dalelės, pasiekusios magnetosferą, provokuoja jos svyravimus. Jie gali sukelti ne tik radijo ryšio bei elektros energijos tiekimo sutrikimus, bet ir padidina ūmių ligų – insulto ir infarkto tikimybę.
Kai kurios meteorologinės interneto svetainės apie geomagnetinį aktyvumą praneša realiu laiku, o apie didžiules geomagnetines audras mokslininkai turi galimybę perspėti iš anksto.
Na, o apie Mėnulį turbūt kiekvienas žinome nemažai: jis pats nešviečia, o tik atspindi Saulės šviesą. Kadangi Mėnulis sukasi aplink Žemę, matome skirtingo dydžio apšviestą jo dalį, todėl mums atrodo, kad šis dangaus kūnas keičia savo formą. Mėnulio fazes – jaunatį, priešpilnį, pilnatį ir delčią – lengvai atpažįstame užvertę galvas į dangų.
Tad ką teigia mokslas apie tai, kaip žmones veikia geomagnetinės audros ir Mėnulio fazės? Apie tai mums pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Dobilienė.
Ilgą laiką ši sritis buvo laikoma, sakyčiau, tokiu paribiu, o skundai dėl kosmose vykstančių procesų dažnam keldavo juoką. Ar specialistams kelia šypseną pacientai, kurie skundžiasi geomagnetinių audrų įtaka jų sveikatai?
Nekelia šypsenos tikrai. Ypač, kai domiesi šia sritimi ir skaitai tyrimų, kuriuose dalyvavo dešimtys ar net šimtai tūkstančių žmonių, rezultatus. Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškia ūmiai, todėl mes, gydytojai, esame linkę verčiau jas hiperdiagnozuoti negu praleisti pro akis. Ir visai nesvarbu, kas – geomagnetinė audra ar kitos priežastys, sukėlė komplikaciją.
Ką pastebite klinikinėje praktikoje?
Žmonės, kurie patiria emocinių sutrikimų ar yra jautresni, taip pat pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kreipiasi į gydytojus būtent esant didesniam geomagnetiniam aktyvumui. Kaip žmones veikia aktyvus geomagnetinis laukas? Svyruoja kraujospūdis, jaučiamas širdies plakimas, neretai padažnėja krūtinės srities skausmai, todėl imama jaudintis, kad gal pasikartos krūtinės anginos epizodai. Tai kas tuomet vyksta, įmanoma paaiškinti tik geomagnetinių audrų poveikiu. Nes jų metu, tą pačią savaitę į mane kreipiasi daug anksčiau gydytų žmonių. Kalbu apie tuos pacientus, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, yra po vainikinių arterijų stentavimų, kenčia dėl aukšto kraujo spaudimo ar širdies ritmo sutrikimų. Pastebime, kad tuomet simptomai suintensyvėja, skundžiamasi kylančiu kraujo spaudimu, širdies plakimu, nemiga. Galiu patvirtinti, kad suaktyvėjus magnetiniam laukui, į kardiologus kreipiasi daugiau pacientų nei įprastai.
Ar patys pacientai įvardija savo negalavimų priežastį?
Tik kai kurie jų sveikatos būklės pokyčius sieja su padidėjusiu magnetinio lauko aktyvumu.
Kurią lytį ir kokią amžiaus grupę labiau veikia geomagnetinės audros?
Labiau ištirtas ryšys tarp geomagnetinių audrų ir tam tikromis ligomis – kraujotakos ar nervų sistemos, sergančių vyrų ir moterų. Saulės įvykių poveikis akivaizdus neurologinių ligų ar emocinių sutrikimų atvejais, ypač tarp moterų. Nors mirčių dažnis ypač stiprių geomagnetinių bangų metu pagal lytį nesiskiria. Padidėjęs Saulės ir geomagnetinis aktyvumas veikia sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidė vyresnio amžiaus vyrų padidėjusio kraujo spaudimo sąsajas su geomagnetinėmis audromis. Eliyahu Stoupelis (2006 m.) nustatė, kad vyrus esant aktyviam geomagnetiniam laukui staigi mirtis ištiko dažniau nei moteris.
Pasidalinkite mokslininkų atliktais tyrimais apie geomagnetinių audrų poveikį žmogaus sveikatai.
Duomenys apie Saulės audrų ir geomanetinio lauko poveikį žmonėms yra prieštaringi. Nors kosmoso agentūra NASA teigia, kad dėl stiprių spinduliuotės pliūpsnių nėra ko nerimauti, atskiri moksliniai tyrinėjimai (ypač širdies ir kraujagyslių ligų, dėl miokardo infarkto išaugusio mirčių skaičiaus, kraujotakos sutrikimų, insulto, padidėjusio kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų ir epilepsijos priepuolių) aptiko sąsajų su Saulės audromis.
Geomagnetinės audros veikia centrinę ir autonominę nervų sistemas. Sveikiems žmonėms jų poveikis gali pasireikšti ilgesniu paprastos reakcijos į vaizdinę informaciją apdorojimo laiku, dėmesio charakteristikų, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pablogėjimu. Jautrumas geomagnetinio lauko pokyčiams irgi nevienodas – sveikų asmenų, jautrių ir nejautrių magnetiniam laukui, santykis yra atitinkamai maždaug 60–40 proc., o hipertenzija sergančių pacientų – 84–16 proc.
Yra duomenų, kad magnetinių audrų metu mirčių ligoninėje, miokardo infarkto ir insulto rizikos padidėja daugiau kaip 1,5 karto. 2014 metais žurnale „Stroke“ paskelbtas tyrimas nustatė ryšį tarp geomagnetinių audrų ir insulto. Buvo tiriami Naujosios Zelandijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Švedijos gyventojai. 23 metus buvo lyginami daugiau kaip 11 tūkst. ligoninių pranešimų su kasdieniu geomagnetiniu aktyvumu ir nustatyta, kad geomagnetinės audros buvo susijusios su 19 proc. padidėjusia insulto rizika bendrai ir 27 proc. išaugusia šios ligos rizika asmenims iki 65 metų. Mokslininkai kėlė hipotezę, kad magnetiniai svyravimai gali neigiamai veikti kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kraujo krešumą arba cirkadinį ritmą – bet kurio jų sutrikimas gali tapti insulto priežastimi. Tyrėjai atsižvelgė į tai, jog vien tik geomagnetinio aktyvumo poveikis galėjo būti nedidelis, tad jis turėjo būti vertintas kartu su kitais rizikos veiksniais.
Carolina L. Zilli Vieira pristatydama 2019 m. tyrimą apie mirčių ir miokardo infarkto sezoniškumą, atliktą pasirinktuose 263 JAV miestuose, pažymėjo, kad geomagnetinio lauko įtaka bendram mirčių skaičiui buvo nustatyta visais sezonais, o mirtys dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei miokardo infarkto dažniausiai ištikdavo pavasarį ir rudenį. Tai galima paaiškinti tais metų laikais dažnesnėmis geomagnetinėmis audromis. Pažymėtinas ir ryšys su oro tarša (kietųjų dalelių kiekiu), kuriai taip pat yra būdingas sezoniškumas.
Šiais metais JAV mokslininkai publikavo tyrimą, kuriuo nustatė skirtingų Saulės ir geomagnetinio aktyvumo parametrų sąsajas su baltųjų kraujo kūnelių ir kitų už imunitetą atsakingų kraujo ląstelių mažėjimu. Tokie duomenys reiškia, kad padidėjęs geomagnetinis aktyvumas gali turėti nors ir nedidelį, tačiau slopinantį imunitetą poveikį.
Apibendrinant galima teigti, kad kol kas mokslininkai neturi vieningos nuomonės, kaip šis gamtos reiškinys veikia žmones ir gyvūnus.
O dabar pakalbėkime apie Mėnulį – vienintelį ir artimiausią mūsų Žemės palydovą. Kaip jis veikia mūsų sveikatą?
Jau turime užtektinai įrodymų, kad Mėnulio fazės veikia gamtą ir gyvūnus. Jo poveikis žmonėms taip pat dar yra tiriamas. Stengiamasi nustatyti, kaip Mėnulis veikia miego kokybę.
Vieno mokslinio tyrimo dalyviai prieš pilnatį miegojo mažiau ir užmigo vėliau. Buvo nustatyta, kad tuomet trumpėja gilaus miego ir ilgėja greitų akių judesių miego ciklai. Ištyrus 205 pacientų, paaiškėjo, kad į pilnatį labiau reaguoja moterys: jos miega mažiau ir patiria trumpesnę greitų akių judesių miego fazę, o vyrams priešingai – ji ilgėja.
Labai daug tyrimų atlikta siekiant išsiaiškinti Mėnulio ir menstruacijų ciklo ryšį. Net spekuliuota 29 dienų trukme, nes per tiek laiko pasikeičia visos Mėnulio fazės. Nors devintajame dešimtmetyje mokslininkai nustatė, jog trečdaliui moterų menstruacijos prasideda sulig jaunatimi (buvo tyrinėtos netgi Mėnulio fazių sąsajos su vaisingumu), vėlesni tyrimai šį mitą paneigė.
2016 metais 12-oje šalių buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip pilnatis veikia vaikus. Tik 1 proc. tiriamųjų jautė Mėnulio įtaką ir sunkiau užmigo.
Žemės palydovas veikia ne tik miegą. Ne vienas tyrimas atskleidė, kad asmenys, turintys elgesio sutrikimų ar sergantys psichikos ligomis, pilnaties metu jaučiasi blogiau.
Mėnulio fazės taip pat veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – kaip gamtoje fiksuojami potvynių ir atoslūgių pokyčiai, taip ir žmogaus organizme pastebimi skysčių svyravimai. Vieno klinikinio tyrimo metu buvo pastebėta, kad pilnaties metu kraujo spaudimas sumažėja net 5 mm Hg.
Mokslininkai stebėjo ir cukriniu diabetu sergančius pacientus, tačiau nepastebėjo cukraus kiekio pokyčių būtent pilnaties metu.
Ar yra rekomendacijų, kaip elgtis tiems žmonėms, kurie jaučia geomagnetines audras ar Mėnulio pilnatį? Ką tuo metu jie turėtų daryti?
Daugelis gydytojų akcentuoja: jeigu sergate kažkuria širdies ir kraujagyslių liga, nenustokite vartoti skirtų vaistų, nepažeiskite režimo.
Magnetinių audrų metu ypač hipertenzija sergantys asmenys turėtų gerti daugiau vandens ir sumažinti suvartojamos druskos kiekį, nes ji sulaiko skysčius organizme ir dėl to padidėja kraujospūdis.
Nepamirškite sveikos gyvensenos principų: susilaikykite nuo žalingų įpročių, pailsėkite, venkite papildomo streso, neplanuokite pernelyg didelių darbų.
