Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis: „Nuolatinis stresas ir nerimas gali iššaukti net rimtų fizinių negalavimų“

Profesoriaus teigimu, emocinė sveikata turi tiesioginės įtakos mūsų fizinei savijautai. Įtampa darbe, nuolatinis stresas ir nerimas gali iššaukti net rimtų fizinių negalavimų.

Jau šį sekmadienį TV8 televizijos žiūrovų laukia savaitgalio popietės ritualu tapusi medicinos laida „Sveikatos medis“. Ilgametė laidos vedėja, gydytoja Irena Pivoriūnienė pasidalins naudingais patarimais, kaip užkirsti kelią klastingoms onkologinėms ligoms, atsakys į rūpimus klausimus apie streso valdymą bei jo sukeliamas ligas, sudalyvaus sporto aistruolius subūrusiame velomaratone, o skyrelyje „Ačiū, daktare“ lauks nuoširdi padėka gydytojams tiesiai iš jų išgelbėto paciento lūpų.


Emocinė sveikata yra žmogaus būsena, kuri apima emocijas, nuotaiką ir socialinį gyvenimą. Ji turi didelės ir tiesioginės įtakos mūsų mintims, veiksmams ir net fiziniam aktyvumui. Vis greitėjantis gyvenimo ritmas, nuolat patiriamas stresas atsiliepia ir mūsų sveikatai. Žinomas Lietuvos psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis siužete apie emocinę sveikatą teigs, jog kontroliuoti emocijas yra neįmanoma, mat jos žmogų paveikia anksčiau, nei patys tą imame suvokti.


„Emocinė sveikata yra tai, jog mes, reaguodami į gyvenimą, turime emocijas, pripažįstame jas, mokame jas išreikšti ir tuo pačiu metu jos neišmeta mūsų iš pusiausvyros. Emocinis reagavimas yra pirminis, žymiai anksčiau už protą: emocinė reakcija atsiranda per 0,2 sek mūsų smegenyse, mintis atsiranda po dirgiklio 0,7 sekundės, todėl įsivaizdavimas, jog mes galime reguliuoti emocijas yra iliuzija. Emocijos reguliuoja mus, galime tik valdyti jų išraišką“, – laidoje pasakos E. Laurinaitis.


Profesoriaus teigimu, emocinė sveikata turi tiesioginės įtakos mūsų fizinei savijautai. Įtampa darbe, nuolatinis stresas ir nerimas gali iššaukti net rimtų fizinių negalavimų.


„Yra grupė ligų, kurios vadinamos streso ligomis, pavyzdžiui insultas, hipertonija, širdies infarktas. Tokių ligų pradžia yra psichologiniai mechanizmai, išvedantys mūsų kūną iš pusiausvyros. Mūsų šiuolaikinio pasaulio darbinė aplinka yra labai nesveika. Kiekvienas rungtyniauja, stengiasi būti geresnis, dažnas vertinamas pagal tai, kiek daug jis dirba. Iš tiesų, žmonių, kurie perdega darbovietėje, yra itin daug“, – atviraus E. Laurinaitis.


Ilgametis verslo vadybos konsultantas Aurimas Vietrinas įsitikinęs, jog darbo aplinka ypač priklauso nuo vadovo – jis pirmasis turėtų pastebėti problemas kolektyve ir jas nedelsiant spręsti.


„Patarimas kiekvienam vadovui būtų gan paprastas – kuo dažniau bendraukime, mokėkime sujungti žmones, kad jie išsikalbėtų. Geras vadovas visuomet pastebi kolektyvo pulsą, kokiomis aktualijomis jis gyvena ir iš to padaro laiku išvadas“, – patarimais dalinsis A. Vietrinas.


Nors vis dažniau viešai kalbama apie emocinės sveikatos svarbą, laidoje kalbinti praeiviai neslėps, jog didesnį dėmesį vis tik skiria fizinei būsenai. Visgi, daugelis po sunkių darbo dienų stengiasi rinktis ramų laisvalaikį gamtoje, keliauti, tačiau nuo greito gyvenimo ritmo ir nuolat spaudžiančių darbų pabėgti nėra lengva.


„Kiekvienas pirmiausia turėtume užduoti klausimą sau – ar tai, kiek aš moku už savo darbo vietą, yra verta to, kad aš iš tikrųjų aukočiau savo sveikatą, savo laisvalaikį, savo santykius su artimaisiais. Siūlyčiau sustoti ir pagalvoti. Dažnai žmonės labai nenori šito daryti, nes atsakymai neretai yra gana vienareikšmiški ir pakankamai aiškūs, ir todėl žmonės geriau toliau sukasi šiame voverių rate“, - laidoje atviraus psichoterapeutas E. Laurinaitis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis