Griežtos darbo valandos gali tapti praeitimi. Vis daugiau darbdavių leidžia lanksčiau derinti darbą ir šeimą, o tai padeda moterims išvengti streso ir neprarasti kvalifikacijos.
Paprastai manoma, kad dėl karjeros reikia atidėti ar net visai atsisakyti vaikų ir šeimos. Ypač tai patiria moterys, turinčios didelių profesinių ambicijų. Kamuojamos kaltės jausmo dėl šeimos tokios moterys patiria nuolatinį stresą darbe ir asmeniniame gyvenime. Specialistų teigimu, spartėjant gyvenimo tempui karjeros ir asmeninio gyvenimo konfliktai tampa vis aktualesne problema.
Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros atstovė Lina Tiešytė akcentuoja, kad daug moterų patirdamos stresą darbe jaučiasi nelaimingos šeimoje. „Moterų stresas darbe ir pasitenkinimas santuoka yra susijęs neigiamai: didėjant darbo stresui mažėja pasitenkinimas santuoka ir atvirkščiai. Dar labai svarbu paminėti tai, kad vaikų turėjimas taip pat yra susijęs su pasitenkinimu santuoka. Tyrimai atskleidė, kad moterys, turinčios vaikų yra mažiau patenkintos santuoka nei jų neturinčios“, - sako L. Tiešytė
Nenuostabu, kad pirmagimio moterys susilaukia vis vyresniame amžiuje, o gimstamumas – mažėja.
Galbūt netrukus ateis laikas, kai moterims nebereikės rinktis – šeima ar karjera. Pritaikius nuotolinio darbo technologijas bus įmanoma suderinti abi šias sritis, mano Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutienė. Gegužės mėnesį profesinė sąjunga Lietuvos darbo federacija Vilniuje pakvietė į konferenciją – forumą „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“, kurioje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai diskutavo apie šeimos ir karjeros derinimo problemas.
Išsigelbėjimas – nuotolinis darbas
Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris sako, kad dalis Lietuvos įmonių jau taiko lanksčias darbo sąlygas, leidžiančias derinti šeimos ir darbo interesus. Daugiausiai tokių įmonių – informacinių technologijų bendrovės. „Dalis įmonių nori tą daryti, tačiau labai bijo darbo inspekcijos, nors daugelis teisinių dalykų yra sutvarkyta. Kita nemaža dalis įmonių, ypač regionuose, kur didelė socialinė atskirtis, apie lanksčias darbo sąlygas net negalvoja. Jeigu valstybė pradėtų kompleksiškai žiūrėti į šių problemų sprendimą, būtų galima integruoti tą gerąją patirtį, kurią dabar turime IT sektoriuje, ir leisti žmonėms auginantiems vaikus ar prižiūrintiems neįgaliuosius dirbti nuotoliniu būdu“, - teigia E. Leichteris.
Lietuvoje jau yra įmonių, kuriose šis darbo metodas sėkmingai taikomas. „Omnitel“ buvo pirmoji įmonė, kuri įteisino mobiliąją darbo vietą. Nešiojamieji kompiuteriai, mobilusis internetas ir kiti mobilieji įrenginiai leidžia tai padaryti lengvai ir patogiai. Be to, čia įteisinta ir laisva apmokama rugsėjo pirmosios diena turintiems vaikų, teikiamos šeimos psichologo ir teisininko konsultacijos, tėvystės ir mamytės mokymai, finansinė parama gimus vaikeliui ar mirus šeimos nariui, apmokamos atostogos laidotuvėms ar santuokai, organizuojamas neformalus įmonės darbuotojų laisvalaikis su šeimomis.
Ilgai dirbantys darželiai
Derinti motinystę ir karjerą labai padėtų ir ilgai dirbantys darželiai. Visagino paramos vaikui centro vadovė Leta Kalinauskaitė teigia, kad Lietuvoje yra daug šeimų, kurios neturi kur palikti vaikų dėl darbo naktį ar švenčių dienomis. Įprasti darželiai tokiais atvejais padėti negali. „Mes prižiūrime vaikus tų šeimų, kurie dirba vakarais, naktimis ir negali būti su savo vaikais po darbo valandų. Patirtis parodė, kad tokių paslaugų poreikis yra nemažas. Be to, vienišos mamytės ar tėveliai su šia problema susiduria dar akivaizdžiau“, - teigia L. Kalinauskaitė.
Išsaugo profesinę kompetenciją
Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros atstovė Ineta Žmuidinaitė aiškina, kad lanksčios darbo organizavimo formos padeda išsaugoti profesinę kompetenciją. Atlikti tyrimai rodo, kad asmenys, dažniausiai moterys, auginančios vaikus, pasitraukia iš darbo rinkos ir praranda kvalifikaciją. Tos moterys, kurioms sudaroma galimybė dirbti mažiau darbo valandų ar darbą atlikti namuose, paprastai išlaiko profesinius įgūdžius.
Lankstus darbo stilius populiarės
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, iki šiol jau yra nemažai padaryta, kad verslas galėtų praktiškai taikyti lankstaus darbo idėjas. Jau yra įteisintas nuotolinis darbas, buvo įtvirtinta suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia laisviau planuoti darbo laiką per ilgesnį laikotarpį. Tikimasi, kad šiomis galimybėmis labiau naudosis informacinių technologijų bendrovės ir kūrybines paslaugas teikiančios įmonės.
