Psichologas Frederickas S. Perlsas teigia, kad visus žmones, su kuriais mums tenka susidurti, mes galime skirstyti kaip grybus į „maistinguosius“ ir „nuodinguosius“.

Pirmieji yra tie asmenys, su kuriais bendrauti mums yra malonu ir prasminga, nebūtinai informacine, bet visada – emocine prasme. Pabendravus su jais, pakyla nuotaika, pagerėja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis, o mes patys – stipresni. Antrieji, „nuodingieji“, veikia priešingai ir to poveikio padarinius mes pajuntame kiek vėliau. Tos pasekmės pasireiškia mums įvairiais simptomais:

• emociniais (pablogėja nuotaika; atsiranda vidinė įtampa; kyla susierzinimas, kad čia kažkas ne taip; jums atrodo, kad tas žmogus jūsų nemėgsta; jūs jaučiatės labai neužtikrintai bendraudamas su juo; jūs jaučiatės visiškai išsekęs ir beviltiškas; jūs jaučiate, kad kitų akivaizdoje, jis jus demonstratyviai ignoruoja; jums atrodo, kad tas žmogus jus smerkia; jums norėtųsi su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir t. t.);

• elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti su juo; jums staiga pakyla apetitas, arba atvirkščiai – prarandate jį; jūs vengiate susidurti su juo; jums norisi kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus; jis skirtingai bendrauja su jumis kitų žmonių akivaizdoje ir tuomet, kai jūs liekate vieni ir t. t.);

• fiziniais (pradedate jausti silpnumą, galvos skausmą; jus išmuša prakaitas, ar raudonuojate, kalbėdamas su juo; jūs jaučiate, kaip įsitempia jūsų nugara, sprandas; pajuntate virškinimo sistemos sutrikimus; žodžiai stringa gerklėje ir jums norisi kosėti; jo elgesio manieros jus erzina, piktina ir t. t.);

• bendravimo (pajuntate, kad pradedate atsargiau kalbėti, atidžiau renkatės žodžius; jo ar jūsų balsas tampa aštresnis, agresyvesnis arba, atvirkščiai, dirbtinai meilesnis; jūs tampame tylesnis, uždaresnis; jums sunkiau yra parinkti tinkamus žodžius; jūsų vertybės ir požiūris į gyvenimą taip skiriasi, kad neturite apie ką su juo kalbėti ir t. t.).

Kyla klausimas, kaip reikėtų bendrauti su ,,sunkiu žmogumi”, kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga? Deja, tokio tipo žmonės praktiškai nesiduoda išoriniams poveikiams, ir receptas, kaip ,,sunkų žmogų” paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. Be to, dažniausiai mes ne iš karto susigaudome, kad susiduriame su ,,sunkiu žmogumi”. Praeina nemažai laiko, kol imame suprasti, kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis, o su juo pačiu. Geriausia, tai supratus, pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti, kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime, jog ,,eilinio” žmogaus bandymas susikauti su ,,sunkiu žmogumi” tebus mėgėjo kova prieš profesionalą, taigi laimėti – beveik jokių šansų.

Tačiau dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis, kai nebendrauti nebegalime (jis – bendradarbis, kaimynas, giminė ir t. t.). Ką daryti tokiu atveju?

• Prisiminkite, kad ,,sunkus” žmogus taip elgiasi su visais (ne tik su jumis).
• Jokiu būdu nemanykite, kad jūs tokio elgesio esate nusipelnęs!
• Niekada nesivelkite į ginčą, nes vis tiek nieko nelaimėsite, nuotaika bus sugadinta, o laikas – prarastas.
• Negrasinkite, nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite, nes gindamasis jis puls.
• Nekalbėkite su juo iš aukšto.
• Nesižeminkite ir neatsiprašinėkite.
• Būkite tvirti, prisiminkite, kad geriausias ginklas – ori kantrybė ir humoras.

Parengta pagal knygą „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“ (leidykla „Alma littera“)