5 dalykai, dėl ko labiausiai gailisi mirštantys žmonės

Buvusi slaugos ligoninės darbuotoja sudarė savotišką reitingų sąrašą – ji išklausė daugybės prie mirties slenksčio atsidurusių žmonių išpažintis ir surašė, dėl ko jie labiausiai gailisi.

1. Apgailestauju, kad man trūko drąsos gyventi gyvenimą, kokio būčiau norėjęs aš pats, o ne tokį, kokio iš manęs tikėjosi kiti.
Tai labiausiai paplitęs apgailestavimas. Dauguma žmonių vargiai ar stengėsi išpildyti bent pusę savo norų gyvenime ir jiems teko mirti žinant, kad taip buvo tik dėl to, kad jie patys taip pasirinko. Labai svarbu stengtis įgyvendinti bent kelis gyvenime jums itin svarbius norus. Nuo to momento, kai ima silpti jūsų sveikata, jau būna per vėlu kažko imtis. Sveikata suteikia tą laisvę, kurią suprantame tik jos netekdami.

2. Man gaila, kad tiek daug dirbau.
Dėl šito pergyveno kiekvienas slaugės globotas vyriškis. Jie ilgėjosi savo jaunystės, savo santykių, nuoširdžiai pergyveno dėl to, kad didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė darbui, siekdami uždirbti lėšų pragyvenimui. Supaprastinant savo gyvenimą galima sumažinti poreikius ir tuo pačiu išlaidas. Įgydami daugiau laisvo laiko tampate laimingesni ir atviresni naujoms galimybėms.

3. Gailiuosi, kad neužteko drąsos išsakyti savo jausmus.
Dauguma žmonių slėpė savo jausmus, nenorėdami gadinti tam tikrų ryšių su kitais žmonėmis. Galop jie nuspręsdavo tęsti turimus vidutiniškus santykius ir dėl to atsisakyti gyvenimo, apie kurį svajojo. Daugybė ligų prasideda nuo sielvarto ir pergyvenimų. Mes negalime valdyti kitų reakcijų. Ir nors iš pradžių žmonės gali reaguoti į pasikeitimus, kuriuos inicijuojate gyvenime (ir jie galbūt labai kam nors nepatiks), tačiau vis dėlto tai pakelia jūsų gyvenimą į aukštesnį ir gerokai sveikesnį lygmenį. Geriausia vienokiu ar kitokiu būdu atsikratyti jūsų netenkinančių santykių.

4. Gaila, kad neišsaugojau ryšių su savo draugais.
Dažnai šie žmonės iš tikrųjų net nesuprasdavo visos naudos, kurią teikia santykiai su draugais. Tol nesuprasdavo, kol pajusdavo artėjant mirtį. Ir ne visada jau bebūdavo galimybė kažką rasti. Žmonės pasineria į savo asmeninį gyvenimą taip, kad leidžia sau užmiršti draugus. Bet kokiam aktyviai gyvenančiam žmogui būdinga sumenkinti draugystės svarbą, tačiau, kai stovite ant mirties slenksčio, materialinė gyvenimo pusė praranda prasmę. Žinoma, žmonės nori, kad finansiniai reikalai būtų kaip įmanoma labiau sutvarkyti, tačiau pabaigų pabaigoje ne pinigai ir ne statusas būna vertingiausia... Slaugė išklausė daugybės nuoširdžių apgailestavimų dėl to, kad draugystei neskirta deramo laiko ir dėmesio. Artėjant mirčiai visi ilgisi savo draugų.

5. Man gaila, kad neleidau sau būti laimingesniam.
Šis apgailestavimą išsakė visi – tiek vyrai, tiek moterys. Dauguma jų iki galo nesuprasdavo, kad jų laimė priklasuo nuo jų pačių sprendimo, pasirinkimo. Jie pasiduodavo įpročiui ir susiklosčiusioms aplinkybėms. Saugodami jau tapusio įprastu gyvenimo komfortą jie nebenorėdavo, nedrįsdavo kažką keisti. Baimindamiesi permainų jie apsimetinėdavo prieš kitus ir patį save, kad jie yra patenkinti gyvenimu. Tik mirties akimirką suprasdavo labai klydę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis