Neištikimybės anatomija: kodėl moterys išduoda?

Regis, kuo daugiau apie neištikimybę kalbama, tuo neištikimybės atvejų daugiau. Įvairiais skaičiavimais, nors kartą neištikimi savo partneriui buvo iki 50 % moterų ir iki 80 % vyrų europiečių. O apie tai bent kartą pagalvojo turbūt visi.

Neištikimybė - tokia sena kaip pats pasaulis, tai vienas iš tų kertinių palikimų, kurių neatsisakyta iki pat šiol. Žinoma, pati neištikimybė ne iškart tapo kaip po tokia. Daugelį metų egzistavę neištikimybės faktai nebuvo vertinami taip, kaip tai suprantama dabar. Kai kuriose kultūrose, iki pat šiol, vieno iš sutuoktinių santykiai su pašaliniais asmenimis yra vertinami visiškai priešingai nei vertiname mes. Pavyzdžiui, kai kuriose šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose, dideliu pagarbos ženklu laikoma, jei svečias sutinka permiegoti su šeimininko žmona. Tiesa, tokia tradicija atsirado daugiau iš būtinybės - dėl genčių uždarumo tiesiog trūkdavo negiminingų asmenų, su kuriais būtų galima susilaukti sveikų palikuonių.

Verta prisiminti ir vis dar plačiai paplitusią poligamiją (daugpatystę). Islamo religijos šalyse yra priimta, kad vienas vyras gali turėti keletą žmonų. Ten tai nėra suprantama kaip neištikimybė, nors, mūsų akimis, tai tam tikra neištikimybės forma.

Taigi, kodėl toks smerktinas dalykas, turintis tiek skirtingų formų, yra taip plačiai paplitęs. Atsakymo nereikia ieškoti kažkur anapus. Visus neištikimybės atvejus būtų galima suskirstyti į keletą grupių:

Meilė. Taip, ta pati jausmų lavina, kurios vedini mes prisiekėme mylėti ir būti ištikimi, pakiša mums koją. Suradęs naują meilės objektą, vienas iš sutuoktinių lengvai pasiduoda pagundai ir ilgai nemąstydamas puola į naujojo partnerio glėbį. Beje, moterys iš meilės išduoda dažniau nei vyrai.

Aistra ir nauji pojūčiai. Tikriausiai nereikia net sakyti, kad šioje grupėje karaliauja vyrai. Iš tikro, vedini aistros ir įgimto geno daugintis bei „užkariauti“ kuo daugiau partnerių, vyrai nuklysta į šoną 7-8 atvejais iš 10. Nors moteriškoji pusė vis dar gerokai atsilieka šioje grupėje, tačiau stebima tendencija, kad moterys sparčiai „mokosi“ iš vyrų.

Svaigalų poveikis. Alkoholis, narkotikai, kitos psichotropinės medžiagos be visų kitų blogybių dažnai išprovokuoja ir neplanuotus, atsitiktinius santykius. Tokie santykiai dažnai yra vienanakčiai, tačiau pasekmės gali būti itin skaudžios. Nuo didelių sveikatos problemų, skyrybų ar „paslapties visam gyvenimui“. Pažymėtina, kad į šią grupę patenkantys atvejai taip pat siejami su aistra, tačiau dėl žmogaus psichiką veikiančių medžiagų poveikio nereikia to vertinti kaip tikros aistros.

Visi kiti likę atvejai. Ketvirtoje grupėje – visa žmogiškų ydų puokštė. Tai ir pavydas, ir kerštas, ir noras praturtėti ir dar daug kitų, žmogui nesvetimų neigiamų jausmų. Jei pirmose grupėse jausmai, seksas buvo tas tikslas, kodėl žmonės tapdavo neištikimi, tai šioje grupėje, seksas tapo tikslų įgyvendinimo priemone. Beje, vyrams, šioje grupėje sekasi pastebimai sunkiau. Dažniausiai seksu kaip priemone pasiekti iš anksto iškeltų tikslų, naudojasi moterys. Ir reikia pažymėti, kad joms tai sekasi gana neblogai.

Pora
Pora
Shutterstock nuotr.
Reikia pripažinti, kad neištikimybės faktas ir jo vertinimas dažnai priklauso nuo konkrečios asmenybės ir aplinkos, kuri supa konkretų žmogų. Pavyzdžiui, neištikimybės atvejų daug mažiau fiksuojama kaime nei mieste. Ir tai nenuostabu. Žmonės paprastai bijo tokio fakto paviešinimo, tad daug labiau vengia nuklysti kaime, kur visi vieni kitus pažįsta, nei mieste, kur dažnai net vienos laiptinės kaimynai vienas kitam svetimi.

Reakcija į neištikimybės faktą - skirtinga. Vieniems tai tik dar vienas nuotykis, o kiti sąžinės graužatį gali jausti visą gyvenimą. Pavyzdžiui, jei pirmosios grupės neištikimieji dažnai pakeičia sutuoktinį naujuoju meilės objektu, tai trečiosios grupės paklydėliai dažnai tai priima kaip klaidą ir stengiasi tokį faktą ištrinti iš savo gyvenimo.

Egzistuoja ir pusiau legali neištikimybės forma, kai abu sutuoktiniai vaikšto klystkeliais ir sąmoningai supranta, kad tai vieša paslaptis. Tačiau jie vis tiek gyvena kartu ir rūpinasi bendra buitimi. Tai dažniausiai aiškinama jausmų atšalimu, tačiau liekama kartu dėl vaikų, nenoražint prarasti šeimos statuso.

Shutterstock nuotr.
Neištikimybė kartais gali būti ir tas lemiamas veiksnys, padedantis atsiskleisti individui kaip asmenybei. Nauji santykiai gali pakeisti požiūrį į daugelį dalykų, padėti atsikratyti kompleksų, sustiprinti pasitikėjimą savim, pažvelgti į pasaulį kitu kampu. Savimi pasitikinčios moterys uždrausto vaisiaus paragauja kur kas dažniau, nei tos, kurioms tokio jausmo stinga. Deja, vyriškos lyties atstovai - priešingai. Jie paprastai nori jaustis padėties šeimininkais, todėl dažniau linkę pasirinkti partnerę, kuri savimi pasitiki mažiau.

Bendrąja prasme, seksas – vienas svarbiausių dalykų suaugusio žmogaus gyvenime, todėl nenuostabu, kad jis labai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę ir vienus ar kitus sprendimus mūsų gyvenime. Jis vienodai reikalingas abiems lytims. Visi nuklydimai yra didžiąja dalimi užkoduoti mūsų pirmykštėje prigimtyje. Žmogus yra gamtos dalis, o gamtoje partneriai susiporuoja tik tam, kad pratęstų giminę. Nedaug rasime gamtoje atvejų, kai partneriai išlieka tokiais visą gyvenimą.

Beje, visada verta prisiminti, kad ištikimybės faktas nepasimiršta. Tad jei nuklydimui išaiškėjus susitaikėte su sutuoktiniu ir nusprendėte toliau gyventi kartu, būkite tikri, kad tai bus prisiminta dažno barnio metu. Faktais paremta nuomonė, kad tik nedidelė dalis porų, paaiškėjus šeiminei neištikimybei, sugebėjo kartu nugyventi visą likusį gyvenimą. Anksčiau ar vėliau tokios poros vis tik pasuka skirtingais keliais. O štai su „neištikimybės paslaptimi“ Europoje gyvena iki 90 % porų. Tad posakis „ko nežinai, dėl to ir širdies neskauda“ turi prasmę.

Informacija parengta pagal puslapį seklys.com

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis