Vienus abejonės dėl santykių ateities apninka po trejų metų, kitus – vos po mėnesio, o kai kuriuos praregėjimas, kad gyvena ne su tuo žmogumi, ištinka ir po 20 metų bendro gyvenimo.

Priežasčių apmąstyti ir iš naujo įvertinti, ar verta būti kartu, gali būti įvairių: jis niekaip nesiryžta pasipiršti, įsismelkė nuobodulys, pasikeitė vertybės, suvokėte, kad judate skirtingomis kryptimis, arba tiesiog manote, kad esate verta geresnio.

Tačiau bet kuriuo atveju išsiskyrimas yra rimtas ir sunkus žingsnis, sukeliantis skausmo ne tik paliktajam, net ir paliekančiam. Be to, kuo ilgiau esate kartu ir kuo daugiau investavote į bendrus santykius, tuo sunkiau viso to atsisakyti.

Kita vertus, kuo ilgiau tempsite gumą, tuo mažiau liks laiko užmegzti kitus, galbūt sėkmingesnius, santykius. Kaip nepadaryti lemtingos klaidos?

Psichoterapeutė, šeimos santykių ekspertė Didžiosios Britanijos psichologų asociacijos narė Beverley Stone kaip tik apie tai ir kalba savo knygoje „Pasilikti ar palikti?“ („Stay or leave“). Siūlome jums 5 žingsnius, kurie padės įvertinti jūsų santykius ir priimti sprendimą – skirtis ar tobulinti tai, ką turite.

1 žingsnis. Pabandykite vėl būti ta, kuri buvote iki pažinties

Nuolatinis buvimas su kitu žmogumi, sąmoningai ar nesąmoningai, priverčia mus keistis. Mes natūraliai imame prie jo taikytis – stengiamės atrodyti taip, kaip patinka jam, gaminame tokį maistą, koks skanus jam, lankomės jo mėgstamose vietose ir bendraujame su jo draugais net tuomet, kai jie mums nelabai patinka. Nereikia to gėdytis – kompromisai būtini, jei žmonės nori būti kartu.

Kita vertus, viskam yra ribos. Dauguma įsimylėjusių moterų ilgainiui pradeda nebesuprasti, kur baigiasi jų ir prasideda antrosios pusės norai. Mes pamirštame, ką mėgome, apie ką galvojome ir kaip vertinome įvairius dalykus.
Pabandykite atsigręžti į save. Darykite tai, kas patinka jums, net jei antroji pusė to nemėgsta. Nebijokite sakyti, ką iš tiesų galvojate, ir rengtis, kaip jums yra gražu. Prieš žengdama šį žingsnį perspėkite savo partnerį, kad jis suboktų, kas vyskta ir nekeltų nereikalingų pretenzijų.

Šio žingsnio pasekmės gali būti dvejopos; 1) jūs atgausite pasitikėjimą savimi, nebesijausite įspausta į kampą, o jūsų antroji pusė įsimylės jus iš naujo; 2) suprasite, kokie iš tiesų esate skirtingi ir tai paspartins išsiskyrimą.

2 žingsnis. Nustokite galvoti, ką kiti pasakys

Natūralu, kad prieš priimdamos svarbų sprendimą, konsultuojamės su visais iš eilės, ir ypač – su draugėmis. Jų nuomonės būna labai skirtingos, tačiau nepamirškite, kad kiekvienas žmogus situaciją vertina iš savo varpinės. Todėl negalima pasiduoti jų rekomendacijoms, patarimams, emocijoms, spaudimui ir kitiems, tegul ir iš geros valios daromiems žingsniams.

Gyventi (arba ne) su tuo žmogumi teks jums, tad ir sprendimą privalote priimti pati. Jūsų interesai turi būti aukščiau visko. Taip pat išmokite negalvoti apie tai, kaip žmonės reaguos, sužinoję apie jūsų skyrybas. Normalu, kad tai sukels įvairių reakcijų, bus tokių, kurie smerks, bet juk gyvenate vieną kartą.

3 žingsnis. Atsikratykite asmenybės susidvejinimo

Jūsų emocijos ir argumentai, mąstant apie skyrybas, linkę blaškytis tarp dviejų kraštutinumų – „reikia skirtis nedelsiant“ ir „geriau nerasiu“. Vieną dieną jums atrodo, kad viskas, kas vyksta, yra tik į gera, kad uždarius duris, Dievas atveria langą, kad nėra padėties be išeities, o kitąsyk ima kamuoti baimė: „man nieko nepavyks“, „gerai pagalvojus, jis tikrai nėra blogiausias variantas“ ir t.t. Šitie vidiniai ginčai taip išvargina, kad pamažu imate nebesuprasti, ko iš tiesų norite.

Vieną dieną surenkite sau teismo procesą – pasiimkite lapą popieriaus ir leiskite išsisakyti iki galo abiems savo pusėm. Viską nuodugniai surašykite – ir argumentus, ir kontrargumentus, ir pamatysite – atsakymas atsiras savaime.

4 žingsnis. Pamirškite spąstus – jūs nesate juose

Kartais priimti sprendimą trukdo tai, kad jaučiatės atsidūrusi spąstuose. Atrodo, lyg ir norėtumėte skirtis, bet jus sulaiko daugybė „bet“ – „Bet kaip jausis vaikai?“, „Bet kaip pasidalinsime namą?“, „Bet ar pajėgsiu pati save išlaikyti?“, „Bet juk jis be manęs sužlugs“ ir pan.

Visi šie „bet“ yra skirti tam, kad sutrukdytų jums apsispręsti, tačiau iš tiesų nė vienas jų nėra neįveikiamas. Užuot galvojusi apie tai, kodėl negalite ko nors padaryti, kartokite sau, kad jūs galite viską. Išeičių yra iš bet kokios padėties, svarbiausia – norėti jas rasti. Vaikai net ir po skyrybų galės bendrauti su abiem tėvais, namą galima parduoti, o tai, kaip tvarkysis be jūsų likęs kitas žmogus, apskritai yra ne jūsų reikalas. Gali būti, kad po skyrybų jo gyvenimas netgi klostysis geriau.

Nors atrodo, kad toks žingsnis tik priartina sprendimą skirtis, iš tiesų gali nutikti netgi atvirkščiai – jis sustiprins jūsų santykius. Juk vienaip jautiesi, kai esi su kitu žmogumi tik todėl, kad neturi kito pasirinkimo, ir visai kitaip, kai buvimas kartu yra nulemtas laisvo apsisprendimo.

5 žingsnis. Įsivaizduokite, kad jums liko gyventi tik pusė metų

Šis pratimas nušviečia santykius itin ryškia šviesa. Jis priverčia galvoti ne apie miglotą ateitį, o apie dabartį. Nebėra kada mąstyti „kas būtų, jeigu būtų“ ir „kas bus, kai aš padarysiu tai“. Tiesiog reikia atsakyti į klausimą: „Ar tas brangias likusias man akimirkas aš vis dar noriu pragyventi su šiuo žmogumi?“

Gali būti, kad amžinybės akivaizdoje visi jūsų smulkūs nesutarimai, skirtumai ir rietenos atrodys juokingi ir jūs suprasite, kad iš tiesų esate skirti vienas kitam ir norite pasitikti pasaulio pabaigą laikydami vienas kitą už rankos.

Arba atvirkščiai – nutarsite, kad nebegalima gaišti laiko šitam varganam egzistavimui ir bent jau likusį pusmetį verta pagyventi taip, kaip iš tiesų norėtumėte. O dabar pamąstykite – jei net pusmečio nenorite pagyventi su juo, tai kaip tuomet nugyvensite visą gyvenimą?