Dar protėvių naudoti ritualai padės pasukti įvykius kita linkme

Sakoma, kad labiau įsijautus į senųjų švenčių ir gamtos ratą, galima itin pagerinti savo kasdienybę.

„Kiekvienas turime intuiciją, tereikia jai leisti prabilti ir ja pasikliauti. Tuomet gyvenimas nušvis naujomis spalvomis“, - sako Vilius Malinauskas, vienas iš prekės ženklo „Smells Like Spells“ įkūrėjų.

V. Malinauskas (dešinėje) ir M. Bartkevičius

V. Malinauskas kartu su Mariumi Bartkevičiumi jau beveik pusantrų metų Vilniuje savo rankomis gamina natūralias žvakes, smilkalus ir namų kvapus bei su kiekvienu savo gaminiu įteikia ir instrukciją, kaip atlikti nesudėtingą ritualą, galintį padėti pritraukti laimę, sėkmę, meilę, išmintį, pinigus ar pan.

Vaikinai mano, kad pasitelkus intuiciją ir gyvenant pagal natūralų gamtos ciklą galima lengviau pasiekti visus savo tikslus ir sukurti darnią aplinką.

„Gyvendami gamtos ritmu mūsų protėviai jautė kasmet besikartojantį gyvybinių gamtos ir būties galių bangavimą. Visose didžiosiose kalendorinėse šventėse bei apeigose būdavo akcentuojamas virsmas, kuris nuolat pasikartoja gamtoje ir žmoguje. Žmogus iškelia idėją, ją brandina, kol ji virsta rezultatu. Mūsų uždavinys yra pajausti ir išlaisvinti esmę sekant gamtos, metų rėdos rato ritmais, ritualais, padėti ir sąmoningai pagelbėti sau pasukti įvykius tinkamesne linkme, nesigręžioti į praeitį, žvelgti tik į ateitį, neužstrigti viename gyvenimo periode ilgiau nei derėtų ir reikėtų“, - teigia V. Malinauskas.
Pasak M. Bartkevičiaus, mūsų protėviai savo žinojimą išreiškė papročiais ir apeigomis, o vienintelis atsakymas į klausimą, ką reiškia apeiga ar paprotys, yra: „Taip reikia“ arba „Taip turi būti“.

„Mes gyvename pasaulyje, kuriame vyrauja loginis mąstymas, paprastai žmonės mąsto racionaliai, todėl dažniausiai ir naudoja argumentus, kurie yra pagrįsti mokslu. Tuo tarpu senųjų kultūrų žmonės gyveno remdamiesi natūraliu gamtos ritmu, suvokdami viską giliai, naudodamiesi nuojauta ir neapibrėžtu žinojimu, kurį mes šiandien dažnai mistifikuojame“, - sako M.Bartkevičius.

Siekiantiems labiau įsijausti į natūralų gamtos ciklą - Rėdos ratą, pateikiame svarbiausių senųjų švenčių aprašymus:

Gruodžio 21 d.: Yule, Elnio devyniaragio šventė, Kalėdos - Rėdos rato pradžia

Šią dieną įvyksta lūžis, įveikiamas slenkstis iš liesėjimo į atsigavimą, pagyvėjimą, todėl ši diena yra ir vilties bei naujo gyvenimo ciklo pradžia. Naujus tikslus, norus ir uždavinius būtina išsikelti būtent šios šventės metu. Ne veltui iš įpročio ir to sąmoningai nesuvokdami kuriame naujus planus naujiems metams, naujus norus, linkėjimus. Tačiau tuo pat metu šiandien darome ir vieną esminę klaidą siekdami senus darbus pabaigti iki kalendorinių Naujųjų metų – juos užbaigti reikėtų iki gruodžio 21 d., ir nuo šios dienos jau reikia turėti aiškų planą ateinančiam gyvenimo ciklui.

Vasario 1 d.: Imbolkas, Perkūno diena

Tądien senovėje būdavo šventinama namų ugnis, aukojama dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. Tai pirmoji Perkūno šventė. Senovės Latvijoje tai Vėjo diena, o JAV ir Kanadoje – Švilpiko diena. Ši šventė siejama su pirmosiomis kliūtimis, kurios iškyla prieš akis pradedant vykdyti susikurtą planą, įgyvendinant troškimus, kuriuos išsikėlėme per Rėdos rato pradžios, žiemos saulėgrįžos šventę.

Kovo 21 d. : Ostara, Pavasario lygiadienis arba Lygė

Astronominė pavasario pradžia, kai diena lygi nakčiai. Tai pavasario darbų, sėjos pradžia. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Šios pagoniškos šventės ritualai siejami su ego augimu, savęs įtvirtinimu. Jei derliaus šventės metu buvo dalijamasi užaugintomis gėrybėmis, jų gausa, pertekliumi, tai sėja visada nukreipta į save, sėjame sau, manome, kad iškilusias kliūtis įveiksime vien savo jėgomis.

Gegužės 1 d.: Beltane, Valpurgijos naktis

Valpurgijos naktis arba Beltane naktis – viena iš aštuonių svarbiausių metuose švenčių, kai garbinama atgimstanti gamta ir vasaros pradžia. Tai degančios ugnies ir apsivalymo, vaisingumo šventė, stiprybės ir brandumo metas. Liaudyje buvusios populiarios gegužinės taip pat buvo nukreiptos į naujas pažintis ir lengvą flirtą.

Birželio 21 d.: Litha, Rasos, Joninės

Astronominė vasaros pradžia, vasaros saulėgrįža. Saulės sutikimas, prausimasis ryto rasoje, maudynės šaltiniuose, upėse, ežeruose saulei tekant dažniausiai buvo atliekami poromis, kartu, susikibus už rankų taip tarsi įteisinant, užtvirtinant poros susidarymą, poravimąsi, kuris buvo prasidėjęs jau nuo gegužinių, Valpurgijos nakties.
Rugpjūčio 1 d: Lammas, Ubagų diena, Porciunkulės atlaidai
Šiandien mūsų jau nebešvenčiama šventė. Tai Saulės ir gyvasties virsmas derliumi ir gausa, tai pažinties aistros, polėkio ir meilės virsmas šeima. Buvo atliekami ritualai šeimos sutvirtinimui pasiekti, derliui gausinti.

Rugsėjo 21 d.: Mabonas, Rudens lygiadienis

Naktis vėl susilygina su diena, Rėdos ratu leidžiamės žemyn. Tai astronominė rudens pradžia. Mabono dienos ritualo metu svarbiausia prisiminti mirusias giminės moteris, taip pat tai proga atsikratyti blogų įpročių, netinkamų situacijų, atitolinti nenorimus įvykius. Be to galite atlikti materialinę gerovę skatinančius ritualus. Tai taip pat ir metų rezultatų laikas, kai galima įvertinti, kokie tikslai buvo pasiekti per metus, ar įgyvendinti žiemos saulėgrįžos norai ir pan.

Spalio 31 d.: Samhain, Diedai, Vėlinės

Senovėje tai buvo didžiosios derliaus nuėmimo šventės dalis – linarūtės pabaiga. Tai savotiški Naujieji metai, kai užbaigiami metų darbai ir pradedami kurti nauji norai, su kuriais pasitiksime naujo ciklo pradžios šventę – žiemos saulėgrįžą. Šią dieną atliekami atsisveikinimo, atsikratymo bei darbų, veiklos užbaigimo ritualai. Senas periodas, laikas praėjo, todėl būtina su juo atsisveikinti ir jį pamiršti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis