Kaip atpažinti, ar jums - vidurio amžiaus krizė

Kas yra vidurio amžiaus krizė? Tai pajuokų ir stereotipų objektas – gyvenimo tarpsnis, kai darote siaubingus, nepraktiškus dalykus, pavyzdžiui, impulsyviai išeinate iš darbo, nusiperkate raudoną sportinį automobilį ar paliekate savo sutuoktinį.

Daugybę metų vidurio amžiaus krizė keldavo šias asociacijas. Šiandien specialistai vidurio amžiaus krizę labiau vadina vidurio amžiaus pereinamuoju laikotarpiu – ir jis nėra susijęs vien tik su blogais dalykais.

Sąvoka „krizė“ dažnai yra netinkama, teigia psichiatrijos ekspertai, nes, nors ją ir gali lydėti sunki depresija, tai taip pat gali būti ir milžiniško augimo laikotarpis. Žinoma, svarbu yra suprasti, kada tai vystosi į depresiją, kad galėtumėte sulaukti pagalbos.


Kada tai ištinka?


Nuo 9-ojo dešimtmečio sąvoka "vidurio amžiaus krizė" sulaukė daug dėmesio, teigia dr. Danas Jonesas, Šiaurės Karolinos valstijoje esančio Apalačų valstijos universiteto Konsultacijų ir psichologinių paslaugų centro direktorius. Jis tyrinėjo suaugusiųjų vystymąsi ir pereinamuosius laikotarpius.


„Tai niekada nebuvo oficiali diagnozė“, - sako jis apie vidurio amžiaus krizės sąvoką. Pasak jo, amžius, kada užklumpa vidurio amžiaus krizė, gali skirtis. Tai gali nutikti bet kada nuo 37 m. iki 60-ties, teigia dr. D. Jonesas.

Nesvarbu, kokiu metu, krizė (arba pereianamasis laikotarpis) paprastai vyksta šalia tokių reikšmingų gyvenimo įvykių, kaip jauniausio vaiko mokyklos baigimas, arba apvalios sukakties, kai žmogus įžengia į naują dešimtį.

„Tėvų mirtis taip pat gali būti šių vidurio amžiaus įvykių žyma“, - teigia dr. D. Jonesas.


Jo ir jos krizė


Tiek vyrai, tiek moterys patiria perėjimo laikotarpį arba krizę, teigia dr. D. Jonesas. Bet abejose lytyse ji atrodo skirtingai.


„Pastebima, kad vyras tuo metu perka galingesnį automobilį“, - teigia jis. Žinoma, taip yra ne visada, bet tai liudija vyrų norą kažką įrodyti. Nes vyrai vertina save pagal darbo rezultatus. Pavyzdžiui, jie stengsis atrodyti esantys sėkmingi, nors jų pasiekimai darbe gali to ir nerodyti.


„Moterys dažnai įgyja užsitikrinimą per santykius“, - teigia specialistas. Ir tai joms yra kur kas svarbiau, net jei jos ir gali pasigirti sėkminga karjera. Taigi, tikėtina, kad vidurio amžiuje jos labiau vertins savo kaip žmonos ir motinos pasiekimus.


Galimybė pasiekti kažko naujo


Vidurio amžiaus perėjimo laikotarpis vis labiau yra laikomas normaliu gyvenimo tarpsniu. Jeilio universiteto psichologas Danielis Levinsonas savo gerai žinomoje suaugusiųjų vystymosi teorijoje teigė, kad visi suaugusieji pereina daugybę etapų. Jo teorija grindžiama gyvenimo struktūra, kuri susideda iš žmogaus gyvenimo modelių tam tikru metu.


Daugumai žmonių gyvenimo struktūra iš esmės apima šeimą ir darbą, bet ji gali apimti ir, pavyzdžiui, religiją ar ekonominį statusą. Remiantis šia teorija, vidurio amžiaus perėjimo laikotarpis yra tik dar vienas normalus perėjimas į sekantį gyvenimo tarpsnį.


Vidurio amžiaus laikotarpiu žmonės dažnai iš naujo įvertina savo prioritetus ir tikslus, pastebi dr. D. Jonesas. Moterys, jausdamos, kad jau užaugino savo vaikus, gali panorėti sugrįžti į mokslus, suprasdamos, kad dabar jos gali daryti ką tik nori.


„Jos gali toliau siekti tam tikrų svajonių, kurios buvo apleistos, kai buvo atsidavusios šeimai, teigia dr. D. Jonesas.

„Vyrai gali labiau susitapatinti su savo moteriškąja puse“, - pastebi dr. D. Jonesas. Tarkime, jie pradės virti valgį ar piešti arba įsitrauks į savanorišką veiklą su vaikais.


Tuo tarpu vidurio amžiaus moterys gali tapti savanaudiškesnės, pastebi dr. D. Jonesas, nors jos ir vertina santykius. Jos gali jaustis jau „atidavusios savo duoklę“ ir, pavyzdžiui, nebenorėti prižiūrėti vaikaičių kaskart, kai jų to paprašo.


Kelias į depresiją ar augimą?


Vidurio amžiaus pereinamasis laikotarpis kai kuriems gali būti sunkus, teigia Joana R. Sherman, licencijuota santuokos ir šeimos psichiatrė Lankasteryje, Pensilvanijos valstijoje.


Ar vidurio amžiaus pereinamasis laikotarpis virs sunkia depresija, ar galimybe augti, priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant partnerių ir kitų mylimųjų paramą.


J. Sherman prisimena moterį, kuri atėjo pas ją konsultuotis. Ji buvo 5 dešimtį bebaigianti, ištekėjusi už beveik tokio paties amžiaus vyro, kuris per visą jų santuokos laikotarpį dėl darbo daug keliavo. Jai teko nuolatinės namų priežiūros pareigos, vaikų auginimas.


Kadaise ji buvo medicinos sesuo, bet atsisakė šio darbo, kad galėtų visą dieną rūpintis vaikais. Kai vaikai išvyko mokytis į koledžą, jai toptelėjo: „kas dabar?“, pasakoja R. Sherman. Moteris jautėsi praradusi visą savo tapatybę. Vyras susirūpino, kai jo žmona beveik savaitę praleido miegodama ir verkdama.


R. Sherman pasiūlė moteriai alternatyvią mintį: „Tu neprarandi savo tapatybės. Tu turi galimybę susikurti ją naują“.

Taip, jos kaip motinos vaidmuo pasikeis, bet, turint daug mažiau atsakomybės – kadangi jos vaikai jau koledže – ir tai leis jai lengviau suformuoti naują įvaizdį ir tapatybę. Mintis jai patiko. Sekančią savaitę ji ėmė domėtis studijomis koledže.


Kai vidurio amžiaus krizė virsta depresija


Žinoma, ne visi taip lengvai praslysta per vidurio amžiaus perėjimo laikotarpį, teigia dr. D. Jonesas. Sulaukę vidurio amžiaus, žmonės gali patirti šiuos sunkios depresijos simptomus:

* Valgymo įpročių pasikeitimas

* Miego įpročių pasikeitimas, nuovargis

* Pesimizmo ir bejėgiškumo jausmai

* Neramumas, susirūpinimas arba irzlumas

* Kaltės, bejėgiškumo arba bevertiškumo jausmai

* Domėjimosi kadaise patikusiomis veiklomis praradimas, įskaitant seksą ir hobius

* Mintys apie savižudybę arba bandymai nusižudyti

* Fiziniai negalavimai arba skausmai, pavyzdžiui, galvos skausmas arba skrandžio ir žarnyno negalavimai, kurie nereaguoja į gydymą.


Kai vidurio amžiaus krizė virsta depresija - kas padeda?


Elgesio arba „pokalbio“ terapija, taip pat antidepresantai gali padėti gydant sunkią arba klinikinę depresiją, teigia Anita H. Clayton, medicinos mokslų daktarė, psichiatrijos ir elgesio neurologijos mokslų profesorė Virdžinijos universitete, Šarlotesvilyje.


Žurnale „Journal of Consulting and Clinical Psychology“ paskelbtame tyrime Stanfordo universiteto mokslininkai palygino 656 asmenų, sergančių chronine depresija, gydymą vien vaistais, vien pokalbio terapija arba naudojant juos kartu. Jie nustatė, kad gydymo metodų derinys lemia greitesnį ir pilnesnį gydymą.

Jei depresija yra švelnesnė, gali užtekti vieno gydymo būdo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis