Susirinkusieji pasisako prieš pirmąjį balsavimą Seime įveikusias įstatymo pataisas ir iš jų neva kylantį siekį politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją.
Nepriklausomybės aikštėje dirbančių pareigūnų duomenimis, į protestą galėjo susirinkti ir apie 10 tūkst. žmonių.
Susirinkusiųjų rankose – plakatai su užrašais „jei ne socdemai – dabar būčiau sporto salėje“, „bebrai, graužkit baslį, o ne valstybės pamatus“, „gana yra gana, ane prezidente?“. Dalyje jų vaizduojami valdančiųjų atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda.
Protestuotojai skandavo „gėda“, „šalin rankas“, „šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
„Atėjau dėl to, kad reikia ištverti šitą betvarkę, kuri vyksta, parodyti savo pilietinę valią. Tai yra labai svarbu (…). Man kelia nerimą ir glumina situacija dėl laisvo žodžio, bet taip pat erzina ir tam tikrų valdžios organų ir atstovų neveiksnumas. Pati situacija yra absoliučiai siureali ir paprasčiausiai nesinori, kad Lietuva taptų Vengrija (…). Nieko nedaryti ir nuleisti rankas nežadu, labai labai tikiuosi, kad valdantieji išgirs. Galbūt tie, kurie tyliai nepalaiko valdančiųjų veiksmų, palūš, matydami, kad visuomenė nepavargsta ir nori priešintis tam, kas čia vyksta ir yra bandoma padaryti“, – teigė protesto dalyvė Ingrida iš Kauno.
„Reikia palaikyti laisvą žodį. Aš čia stovėjau ir Sausio 13 visą naktį, tai už ką mes tada stovėjome, noriu, kad būtų įgyvendinta, o dabar tai nevyksta (…). Neičiau į protestus , jeigu neturėčiau vilties, ir tikėjimo Lietuvos žmonėmis. Turiu viltį, kad žmonės vis tiek supranta, yra išmintingi ir kiekvienam yra brangi ta mūsų mažytė žemelė“, – kalbėjo prieš LRT įstatymo pataisas pasisakanti senjorė Genovaitė.
B. Davidonytė: gal čia net ne paskutinis protestas
Savo ruožtu viena iš protesto organizatorių, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigė, jog nors kol kas valdantieji neskuba atsižvelgti į ekspertų pastabas dėl parengto projekto, ji esą dar turi vilties, jog situacija pasikeis.
„Vilčių visą laiką galima turėti. Man atrodo, tai labai priklausys ir nuo to, kiek šiandien bus žmonių, kiek valdantieji matys, kad visuomenei dar rūpi šitas klausimas. Nes kol kas nebuvo atsižvelgta į ekspertų pastatas, šiandien irgi buvo klausymai, kur Konstitucijos teisės ekspertė sakė, kad šitas projektas yra netinkamas, prieštarauja konstitucinei doktrinai, bet tas projektas toliau važiuoja. Pastabas išsakė kelios dešimtys tarptautinių organizacijų, bet kol kas projektas nėra kažkaip taisomas“, – Eltai prieš protestą sakė B. Davidonytė.
„Manau, kad kol kas viltis yra, kad gal visuomenė padės, kad mus išgirstų (…). Tikimės, kad bus pakankamai protestuotojų, kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį“, – sakė ji.
Tiesa, pasak asociacijos pirmininkės, jei situacija vis dėlto nesikeis, protestai gali būti ir toliau organizuojami.
„Žiūrėsime, gal čia net ne paskutinis protestas“, – kalbėjo B. Davidonytė.
„Iki priėmimo dar kaip ir liko šiek tiek laiko (…), tai mes žiūrėsime – jei tas projektas tikrai nei kiek nepasikeis (…), tada galvosime, ką daryti toliau“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.
