Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius diskusijos pradžioje pabrėžė, kad verslo bendruomenė siekia ne tik stabilios investicinės aplinkos, bet ir galimybės aktyviau dalyvauti formuojant ekonominę politiką.
„Mes norime dalyvauti valstybės kūrime. Verslas yra ekonomikos kūrėjas, todėl logiška, kad kartu su Vyriausybe ir parlamentu galėtume dalyvauti sprendžiant ekonomikos klausimus. To nepadarius tampame mažiau konkurencingi Europos Sąjungoje“, – sakė jis.
Pasak S. Leonavičiaus, diskusija apie dialogą tapo ypač aktuali po pastarųjų metų ginčų dėl mokesčių reformos, kai dalis verslo bendruomenės jautėsi neišklausyta. Vis dėlto jis pripažino, kad atsakomybė tenka abiem pusėms.
„Dialogas vyksta mažiausiai dviese. Vadinasi, klaidų padarė ir politikai, ir verslas. Bet klaidos yra galimybė jas taisyti“, – pabrėžė jis.
Įstatymų gausa – kliūtis dialogui
Advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus diskusijoje iškėlė vieną esminių problemų – itin didelį teisėkūros mastą Lietuvoje. Pasak jo, per pastaruosius du dešimtmečius priimamų įstatymų skaičius išaugo beveik dvigubai.
„Jeigu 2004–2008 metų Seime buvo priimta apie tūkstantį įstatymų, tai 2016–2020 metais – jau 2572. Tai visų laikų rekordas“, – sakė jis.
Vidutiniškai per vieną Seimo sesiją priimama apie 250–300 įstatymų, nors, G. Bartkaus vertinimu, racionaliai ir kokybiškai apsvarstyti būtų įmanoma tik apie penkiasdešimt.
„Kol turime tokį teisės aktų kiekį, apie tikrą dialogą kalbėti sunku. Kita pusė tiesiog nespėja jų perskaityti, įvertinti ir pateikti argumentų“, – teigė garsus advokatas.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, Lietuva priima du kartus daugiau įstatymų nei Latvija ir tris kartus daugiau nei Estija. Situaciją dar labiau komplikuoja skubos procedūros – maždaug kas dešimtas įstatymas priimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka, kai diskusijoms beveik nelieka laiko.
Analitinių gebėjimų trūkumas
G. Bartkus, cituodamas politologą Algirdą Lukošaitį, atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią problemą – analitinių pajėgumų stoką teisėkūros procese.
„Jeigu norime kokybiškos teisėkūros, būtini stiprūs analitiniai gebėjimai. Tačiau šiandien Seime analitinį darbą atliekančių specialistų yra labai nedaug“, – sakė jis.
Pasak Bartkaus, dėl to sprendimai neretai priimami be pakankamo poveikio vertinimo, o teisėkūra tampa labiau reakcija į momentines problemas nei nuoseklios politikos dalimi.
Sprendimai be įrodymų
Diskusijoje kritikuota ir praktika sprendimus priimti be pakankamo mokslinio ar ekspertinio pagrindimo. Kaip pavyzdys pateikta diskusija dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo.
„Mes diskutuojame, ar atsiskaitymus grynaisiais riboti iki penkių, šešių ar dešimties tūkstančių eurų. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tokie ribojimai realiai neturi reikšmingos įtakos šešėlinei ekonomikai“, – sakė G. Bartkus.
Ekspertų teigimu, šešėlinę ekonomiką efektyviausiai mažina visai kiti veiksniai: mažesnė administracinė našta, skaidresnės institucijos, mažesni mokesčiai, palankesnė mokestinė aplinka ir didesnės investicijos.
Politikai – tarp „gaisrininkų“ ir „padegėjų“
Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad nuolatinis dialogas su verslu politikams yra būtinas.
„Sveikas dialogas tarp valdžios institucijų ir verslo reikalingas ir tam, kad būtų apribota neribota politikų fantazija. Politinės idėjos turi atsiremti į realybės rėmus“, – sakė ji.
Tačiau šalies parlamento vadovo pavaduotoja įspėjo ir apie kitą riziką – verslo ir politikos santykių demonizavimą.
„Jeigu civilizuotas santykis yra demonizuojamas, atsiranda kita problema – politikos užvaldymas verslui. Tuomet į politiką ateina „verslas kabutėse“, kuris savo problemas bando spręsti politiniais metodais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, dalis politikų šiandien veikia kaip „gaisrininkai“, skubiai reaguojantys į problemas, tačiau atsiranda ir „padegėjų“.
„Tai politikai, kurie patys sukuria krizę, o tada stebi, kaip ji plinta ir tampa viešosios erdvės tema“, – sakė ji.
Įstatymas pats savaime problemų neišsprendžia
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius pabrėžė, kad vien įstatymų priėmimas problemų neišsprendžia.
„Įstatymas yra tekstas – nieko daugiau. Jeigu jis neveikia, galime jį taisyti tūkstantį kartų, bet gyvenimas dėl to nepasikeis“, – sakė akademikas.
Anot jo, sprendimų paieškos turėtų remtis dialogu ir kompromisu.
„Valdžia turėtų būti vieta, kur ieškoma kompromiso, o ne institucija, kuri nuolat kuria naujus reguliavimus“, – teigė V. Nekrošius.
Na, o pasak Vyriausybės atstovo, diplomato Kęstučio Kudzmano, Lietuvai kaip mažai ir atvirai ekonomikai ypač svarbu išlaikyti konkurencingumą.
„Mūsų ekonomika yra orientuota į eksportą, ir būtent verslas sukūrė struktūrą, kuri leidžia Lietuvai veikti globaliose rinkose. Todėl valstybės institucijos turi girdėti verslo balsą“, – sakė jis.
Anot K. Kudzmano, globalioje ekonomikoje konkurencija tarp regionų didėja, o Europos Sąjunga vis dažniau susiduria su spaudimu iš JAV ir Azijos ekonomikų.
„Šiandien matome tris stiprius ekonominius polius – Jungtines Valstijas, Kiniją ir vis labiau stiprėjančią Indiją. Europos Sąjunga šioje konkurencijoje dažnai atrodo silpniau“, – teigė diplomatas.
Verslas – valstybės pamatas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva diskusijoje akcentavo, kad Lietuvoje vis dar gajus požiūris, jog verslą reikia nuolat reguliuoti.
„Verslas nėra visuomenės fragmentas ar užribis, kurį reikia kontroliuoti. Verslas yra valstybės pamatas – vieta, kur žmonės kasdien kuria vertę“, – sakė ekonomistė.
Pasak jos, valstybės tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas verslui veikti ir konkuruoti, o ne kurti vis naujus reguliavimo mechanizmus.
Reikia nuolatinio dialogo
Diskusijos dalyviai sutiko, kad vienas svarbiausių uždavinių šiandien – sukurti nuolatinius, skaidrius ir nepriklausomus dialogo mechanizmus tarp valdžios ir verslo, kurie nepriklausytų nuo politinių ciklų.
S. Leonavičius pabrėžė ir verslo bendruomenės atsakomybę aktyviau dalyvauti šiame procese.
„Šią savaitę Vyriausybėje vykusiame susitikime dalyvavo tik šeši verslo atstovai, nors mokesčių reformos diskusijose anksčiau buvo įsitraukusios apie du šimtus verslo organizacijų. Tai rodo, kad ir patys turime stiprinti savo bendradarbiavimo mechanizmus“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie tokių susitikimų praktiką, S. Leonavičius atkreipė dėmesį ir į dialogo skaidrumo bei atstovavimo klausimą.
Pasak jo, Lietuvoje susiformavo situacija, kai į Vyriausybės diskusijas kviečiami keli verslo organizacijų atstovai, tačiau dalis jų yra registruoti lobistai. „Tokiu atveju svarbu aiškiai įvardyti skirtumą: lobizmas pagal savo prigimtį atstovauja konkrečių interesų grupėms, o ne visai verslo bendruomenei“, – teigė jis.
Anot S. Leonavičiaus, tai reiškia, kad tokiose diskusijose dažnai ginami ne viso verslo, o atskirų suinteresuotų įmonių ar sektorių interesai. Tuo pat metu Vyriausybei patogu remtis tokiais susitikimais teigiant, kad sprendimai derinami su verslu.
„Tačiau kelių asmenų nuomonė negali būti laikoma visos verslo bendruomenės pozicija“, – pabrėžė jis.
Jo teigimu, kai iš maždaug 200 verslo organizacijų į diskusiją pakviečiami šeši asmenys, kyla pagrįstas klausimas dėl tokio dialogo legitimumo. „Tokia praktika labiau primena uždarą interesų atstovavimo modelį nei atvirą konsultaciją su verslu“, – sakė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Todėl, anot jo, sprendžiant klausimus, kurie turi tiesioginę įtaką verslui, turėtų būti taikomas paprastas principas – juos aptarti su visų verslo organizacijų atstovais. Jei dėl praktinių priežasčių tai neįmanoma, būtina bent jau sudaryti galimybę tokius susitikimus stebėti platesniam organizacijų ratui.
„Sprendimų formavimas neturėtų vykti už uždarų durų“, – pabrėžė S. Leonavičius.
Jo teigimu, skaidrus dialogas reiškia ne tik susitikimą su verslu, bet ir aiškų atstovavimą bei galimybę visuomenei suprasti, kokie argumentai ir interesai dalyvauja sprendimų procese.
„Mes turime ir valią, ir kompetencijas taisyti klaidas. Bet tam reikia vieno paprasto dalyko – kad būtume išgirsti“, – apibendrino jis.
Diskusijos dalyviai sutarė: tik nuolatinis bendradarbiavimas tarp valdžios, verslo ir ekspertų gali padėti Lietuvai išlaikyti konkurencingumą ir kurti tvarią ekonominę politiką.
