A. J. Navickas gimė Akmenės rajone Šemetaičių kaime. Mokėsi Žilių (Kuršėnų rajonas) pradinėje, vėliau – septynmetėje mokykloje. Nuo 1954 m. gyveno Klaipėdoje. Gyvenimas nebuvo lengvas, todėl ne literatūrines studijas rinkosi, o rupesnį techniko-statybininko kelią. 1967 m. baigė Klaipėdos politechnikumą, dirbo įvairiose projektavimo organizacijose.
Visgi meilės žodžiui, jautrumo nepavyko išsižadėti – techninius projektavimo darbus A. J. Navickas derino su kūryba.
Kūrybą pradėjo publikuoti nuo 1959 metų. 1968–1969 m. buvo Klaipėdos jaunųjų literatų būrelio pirmininkas. 1971 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekciją, 1981–1982 m. buvo šios sekcijos valdybos pirmininkas, 1989–1998 m. Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininko pavaduotojas. Į Lietuvos rašytojų sąjungos narius priimtas 1998 metais.
A. J. Navickas išleido dešimt poezijos knygų. Pirmosios knygos – „Vieversio namai“ suaugusiesiems ir „Skruzdės metai“ vaikams – pasirodė 1990 metais. Antroji eilėraščių knyga vaikams „Gudrusis šamas“ išleista 1992 metais, trečioji („Grybų lietus“) – 1993 metais, ketvirtoji („Vaikų knygelė“) – 2003 metais. Suaugusiems skaitytojams kūrėjas skyrė dar penkias knygas: „Dūzgia vėjo akmuo“ (1997), „Pasirinkimas“ (2010), „Vieninteliam laikui“ (2011), „Donelaičio kelyje“ (2013), „Pagautas buvau kelionėj“ (2015). Reikšminga ir 1994 m. A. J. Navicko parengta Pauliaus Drevinio knyga „Nekrisk, žvaigždele“, kurioje skaitytojai gali rasti Pauliaus Drevinio eilėraščių, jo sibirietišką autobiografiją, atsiminimų.
A. J. Navicko eilėraščių versta ir publikuota rusų, latvių, lenkų, vokiečių kalbomis užsienio periodikoje ir įvairiuose almanachuose, antologijose. Jo eilėraščių pagrindu sukurta daugiau nei 30 dainų. Kartu Alfonsu Žiliu ir Sigimantu Žiemeliu 2022 m. parengė ir išleido dainų rinkinį „Dainų Tėvynei reikės“.
A. J. Navickas ir pats vertė iš kitų kalbų, domėjosi kinų, totorių, indų poezija. Už šiuos darbus 2017 metais jam suteiktas Europos totorių aljanso (ATA) medalis, skirtas už kultūros saugojimą, vystymą ir populiarinimą Europoje, totorių poeto Gabdullos Tukay poezijos vertimus į lietuvių kalbą. 2016 metais A. J. Navickas apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija už raiškią poetinę kalbą ir viso gyvenimo nuopelnus.
Pasak Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Nijolės Kepenienės, A. J. Navickas buvo kūrybingas ir išmintingas, prie progos mėgdavo minėti gimtąjį Akmenės kraštą, pasakoti apie Papilę, Naująją Akmenę. O galingiausia, sukrečiančiai stabili ir vieninga A. J. Navicko kūryba buvo jo šeima: visad ir visur jie būdavo dviese: Alfonsas ir žmona Liudvika, renginiuose lydėdavo ir duktė Laima, anūkė Monika.
Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, vaikams, anūkams, proanūkiams, kolegoms ir bičiuliams.
Informacija, kur ir kada bus galima atsisveikinti su a. a. A. J. Navicku, bus paskelbta artimiausiu metu.
