Vienintelė šio pastato išskirtinę praeitį liudija maža mėlyna lentelė su užrašu dešinėje pusėje prie įėjimo.
„Davidas Bowie. Dainininkas ir talentingas muzikantas 1955–1968“, – rašoma lentelėje. D. Bowie šiame name gyveno 13 metų – nemažą savo asmenybės formavimosi laikotarpį.
Vienas įtakingiausių XX amžiaus menininkų mirė 2016 m., sulaukęs 69-erių.
Namą neseniai įsigijo viena svarbiausių Londono paveldosaugos institucijų, kuri planuoja atkurti įtraukiančią D. Bowie vaikystės namų aplinką. Vadovaujant D. Bowie biografijos ir kūrybos ekspertui Geoffui Marshui, namas bus grąžinamas į 1963-iuosius, kai muzikantui buvo 16 metų.
Dainininko, kurio tikrasis vardas buvo Davidas Jonesas, šeima į šį namą pietrytiniame sostinės pakraštyje persikėlė 1955 m., kai jam buvo aštuoneri.
„Viskas prasidėjo šiame pastate. Čia jis iš paprasto moksleivio virto į pasiryžusįjį tapti superžvaigžde“, – naujienų agentūrai AFP teigė G. Marshas.
D. Bowie gyveno šiuose namuose su tėvais Haywood ir Peggy bei vyresniuoju įbroliu Terry, kuris jam padarė didelę kūrybinę įtaką supažindinęs su šiuolaikiniu džiazu, bytnikų literatūra ir budizmu.
Namas stovi netoli Sundridge Park geležinkelio stoties, iš kurios D. Bowie „galėjo nukakti iš tos vietos, kur jis matė labai nuobodų priemiesčio gyvenimą (...) tiesiai į Vest Endą, Soho, ten esančius muzikos klubus“, – pasakojo G. Marshas.
Vaikystės kambarys – vieta svajoti
„Šeštajame dešimtmetyje egzistavo tokia kultūra: neišsišok. Žinok, kas esi. Nebandyk šokti aukščiau bambos“, – sakė G. Marshas, kuris 2013 m. kuravo parodą „David Bowie Is“ Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje.
„Ir, akivaizdu, Davidas tiesiog pagalvojo: „Tai ne man. Noriu būti sėkmingas“. Ir muzika leido jam iš to ištrūkti“, – pasakojo muziejininkas.
Pagrindinis muziejaus akcentas bus nedidelis namo gale esantis 8,1 kv. m. miegamasis, kuriame prasidėjo D. Bowie kūrybinė kelionė.
Būtent čia D. Bowie parašė savo ankstyvąsias dainas, bet dar penkerius metus turėjo ištverti neigiamas reakcijas į savo kūrybą, kol 1969 m. išleido savo pirmąjį didelį hitą „Space Oddity“.
Vėliau D. Bowie yra pasakojęs, kad šis miegamasis buvo ta vieta, kur jis galėjo pabėgti nuo savo tėvų ir svajoti.
Pasak G. Marsho, dainininkas, kurio karjeroje justi įsipareigojimas nuolat save perkurti iš naujo, taip pat teigė jautęs, kad šis kambarys jį persekioja visą gyvenimą.
„Jis visada, tam tikru mastu, iš čia bėgo“, – pridūrė jis.
„Heritage of London Trust“ direktorė Nicola Stacey tikisi, kad gerbėjai pajaus, jog už pabuvimą šiame kambaryje „nieko stipriau nėra“.
Miegamajame D. Bowie turėjo plokštelių grotuvą ir magnetofoną, taip pat saksofoną, kurį jam nupirko tėvas, kuris, kaip teigiama, sūnų emociškai palaikė labiau nei motina.
Projektas taip pat sukėlė prisiminimų šioje vietovėje užaugusiems žmonėms, kurie matė D. Bowie „vilkintį neįtikėtinais drabužiais“, sakė N. Stacey.
Savo kambaryje D. Bowie kurdavosi aprangą iš drabužių, kurių įsigydavo dėvėtų rūbų parduotuvėse madingoje Carnaby gatvėje Londono centre, ir su ja eksperimentavo.
Pasak N. Stacey, aplinkiniai gyventojai žinojo, kad jis kažkuo kitoks, ir buvo tikri, kad jis „taps kažkuo nuostabiu“.
Visuomenei D. Bowie vaikystės namų duris tikimasi atverti 2027 m. pabaigoje.
