Vyrų folkloro grupės pavadinimas „Ugniavijas“ reiškia viduramžių kario ginklą, gimusį kalvėje, kurioje grubios amatininko rankos žaizdre kaitina plieną, lenkia, suka ir kala tol, kol šis tampa ugniniu kalaviju – Perkūno ginklu. Keturis studijinius albumus išleidusio kolektyvo kūryboje dominuoja karinės-istorinės dainos.
„Dėl to aš juos ir mėgstu, nes dainuoja rimtas kovų, taip pat ir partizanų dainas, – kalba „G&G Sindikato“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. – Su „Ugniavijo“ vyrais seniai esame pažįstami, mus sieja įvairūs bendri projektai, taip pat ir parama Ukrainai, kurią nuosekliai tęsiame. Net ir karo nuovargio akivazdoje mes kiekviename savo koncerte iškeliame Ukrainos vėliavą, skatiname remti ukrainiečius, nes jie remia mus kur kas daugiau – jie mus gina.“
Vertybėmis artimi „G&G Sindikatas“ ir „Ugniavijas“ kitados yra surengę bendrą pasirodymą festivalio „Mėnuo Juodaragis“ scenoje, vėliau barzdočiai prisijungė prie reperių viename jų areninių koncertų. Svaro įkūnyto Kapitono Lietuvos veikėjo kostiumui „Ugniavijo“ narys Martynas Švedas yra pasiuvęs odos dėklus, ant kurių įamžinti Gediminaičių stulpai.
„Mes draugiškai bendraujame. Tačiau bendrų gabalų iki šiol nebuvome įrašę. „Vienybės skydas“ yra pirma mūsų kartu sukurta daina, – sako Svaras. – O viskas prasidėjo nuo to, kad iš jų grupės paskambino Kazimieras Sadauskas, pasidalijo kūrybiniu užmanymu. Idėja labai patiko, nes jau seniai norėjosi tokios tikros kovos dainos, kuri būtų kaip vėliava, – kad kovoje būtų galima klausytis ir nuo jos prisidegti.“
„Jie į studiją atsinešė lietuviškos partizaninės dainos tekstą ir vokalinę melodiją. Man, kaip muzikos prodiuseriui, buvo iššūkis sukurti didingą skambesį, išlaikyti repo stilistiką, bet neperspausti, – pasakoja „G&G Sindikato“ narys Donatas Juršėnas–Donciavas. – Reikėjo harmoningai sujungti tautos palikimą, modernią muziką ir sukurti nuotaiką, kuri tokią dieną kaip ši – kovo 11-ąją – primintų apie istoriją per jausmą. Norėjosi iškilaus kūrinio, kuris šių dienų kontekste primintų apie mūsų tautos kovingą dvasią. Manau, Lietuvos scenai trūksta tokio žanro muzikos. Priežastis paprasta: tai yra jautrūs kūriniai, integruojamas tautos kūrybinis ir istorinis palikimas, galima vienu neteisingu žodžiu ar nata sugadinti visą kūrinį. Tradiciškai taip jau susiklostė, kad Lietuvos patriotinės dainos dažniausiai yra ne tik liūdno teksto, bet ir skambesio. Manau, tai – mūsų tautos karo identiteto reikalas. Aš turėjau tikslą formuoti tokią muzikinę nuotaiką, kuri skatintų garbinti savo tautos istoriją ir protėvių dvasią.“
Subalansuoto skambesio paieškoms, darbams ir eksperimentams prireikė kelių mėnesių. Prie dainos muzikos prodiusavimo prisijungė ir Rolandas Venckys-Innomine. Gyvas violončelės partijas įgrojo Justas Kulikauskas.
Svaras prie „Ugniavijo“ medžiagos pridėjo savo tekstą, kaip įprasta – aštrų, drąsinantį, vienijantį. Repo eilutėse minimas už tvoros gyvenantis „palaidas, alkanas blogis“, kurio „pasiutligės mitas“ pralaimi prieš mūsų „narsias legendas“. Svaras pabrėžia ir tai, kad lietuvis „neturi vergo geno“ ir kad „laisvės žodžiu neapginsi – tam žmogui duotas kumštis“.
„Kiekvieną dainą rašau konkrečiai į ją sutelkęs dėmesį. Būna tam tikrų anksčiau užsirašytų minčių, bet tai sudaro tik 10-20 procentų teksto, visa kita kuri pagal kontekstą, – kalba Svaras. – Tai, kad lietuviai neturi vergo geno, yra mano mėgstama tema, apie tai šneku pilietiškumo ir patriotiškumo paskaitose. Kai esi nedidelis – o mes ir esame maža tauta – visada kažkas didesnis norės tave pasiimti. Bet su tuo visais amžiais buvo ir bus kovojama. Tokios tautos genetiškai yra stiprios, jų kraujyje užkoduotas pasipriešinimas. Esant ramiam periodui, mes visi mėgstame virtuvėje papolitikuoti. Bet jei tik įvyksta kas nors rimto... Aš pats mačiau ir sausio įvykius, ir kovą už gyvybes per pandemiją, kai reikėjo realių sprendimų ir darbų, o ne žodžių. Taip, yra ir atskalūnų, išdavikų, kaip ir gamtoje – tai normalus gamtinis procesas. Tačiau atmetus juos, didžioji dauguma iškart pamiršta nereikšmingus nesutarimus ir susijungia bendram tikslui. Ir tada mes turime viduje ramybę, nes esame užtikrinti savo vienybe.“
Apie tai – ir daina „Vienybės skydas“, kuriai per kelias naktis buvo nufilmuotas vaizdo klipas. Jį prodiusavo „G&G Sindikato“ narys Artūras Matkevičius-Mamania. „Norėjau leisti pasireikšti kuriam nors jaunam menininkui, akiratyje buvo keli žmonės. Šauniai sutapo, kad reikiamu momentu pats apsireiškė vienas iš jų – Dominykas Paukštė, gerai žinomas pseudonimu Artofhood, kuriantis klipus undergroundo reperiams, pasikaustęs niūraus gatvės meno temoje, – pasakoja Mamania. – Kartu klausėmės dainos, generavome idėjas. Mums patiko jo vizija – tarsi dvi klipo dalys: riteriai, kurie mūšio lauke kovoja už Lietuvą, nepriklausomybę, ir tautiniai šokiai, kai švenčiamos pergalės. Tai tarsi apjungė sunkų gyvenimą ir linksmą gyvenimą. Dominykas susisiekė su dainų ir šokių ansambliu „Aukštaitija“ ir riterių kovų meistrais „Viduramžiai LT“. Abu kolektyvai mielai sutiko dalyvauti filmavime. Buvo idėja ir „Sindikatui“ su „Ugniaviju“ klipe susėsti prie bendro laužo ir šnekėtis, kaip tai daro geri draugai. Bet kadangi kūrinys – epinis, turintis daug jėgos, ramiai prie laužo nepasėdėsi. Todėl uždegėme jį dar didesnį.“
Naujasis vyrų darbas pasirodė simbolinę datą – kovo 11-ąją. O jau netrukus sostinėje įvyks ir didysis „G&G Sindikato“ koncertas: kovo 28 d. jie išvien kels kumščius Vilniaus salėje „Compensa“. „Randame energijos ne tik šio koncerto pasiruošimo darbams, bet ir naujai muzikai. Man atrodo, tai yra žavu, kad po tiek metų dar turime parako ir noro padaryti ką nors naujo“, – šypsosi DJ Mamania.
