D. Udovychenko pelnė išskirtinius įvertinimus tarptautinėje scenoje: 2024 m. jis laimėjo prestižinį Tarptautinį Karalienės Elžbietos konkursą Belgijoje, 2023 m. – Tarptautinį Monrealio smuikininkų konkursą, 2022 m. – Tarptautinį Singapūro smuikininkų konkursą, tais pačiais metais tapo Jano Sibelijaus smuikininkų konkurso laureatu. Ankstesni jo laimėjimai – antroji vieta bei Publikos simpatijų prizas 2018 m. Josepho Joachimo konkurse Hanoveryje, taip pat antroji vieta 2017 m. vykusiame Jaschos Heifetzo konkurse Vilniuje.
Savo dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose D. Udovychenko lygina su giliu nėrimu į vandenyną. „Kuo giliau neriu, tuo didesnis tampa emocinis ir psichologinis spaudimas, – pasakojo smuikininkas. – Kai pasineriu į muziką, mano mąstymas pasikeičia. Po pasirodymo iš manęs lieka tik kiautas – nieko daugiau.“
Dmytro gimė Charkive, rytų Ukrainoje, muzikų šeimoje. „Abu mano tėvai yra altininkai, jaunesnysis brolis taip pat groja altu. Tad iš esmės neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik tapti muzikantu, – juokavo jis. – Mano pirmasis nuostabus prisiminimas dar iš tų laikų, kai nemokėjau nei kalbėti, nei normaliai vaikščioti, yra tėtis, grojantis altu priešais mane.“
Smuikininkas sako, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės muzikos instrumentai buvo jo žaislai: „Tėčio strykas man buvo puikus žaislas – aš su juo žaisdavau, o jis tuo metu grodavo.“ Dmytro tiksliai nepamena, kada pradėjo griežti smuiku – ketverių ar penkerių metų. Šešerių jis buvo priimtas į Charkivo specializuotą muzikos internatinę mokyklą, kurioje greta bendrojo lavinimo vyksta ir profesionalios muzikos studijos. „Tėtis su manimi dirbo iki pat paauglystės. Jis buvo mano pirmasis patarėjas ir pirmasis mokytojas,“ – sakė D. Udovychenko.
O kodėl jis nepasirinko alto, kaip visi kiti šeimos nariai? „Nežinau, visada girdėdavau tuos baisius juokelius apie altininkus…“, – šyptelėjo D. Udovychenko. Tačiau tai nebuvo tikroji priežastis. „Jaučiausi patogiai, grodamas smuiku, todėl alto net nesvarsčiau. Kada nors, žinoma, jį išbandysiu. Iš tiesų norėčiau išmokti groti šiuo instrumentu bent jau dėl vieno kūrinio – F. Schuberto Arpeggione sonatos, kad galėčiau bent kažkiek ją pagroti. Aš tai padarysiu – nežinau, kada, bet esu tikras, kad taip bus.“
2016-ais metais D. Udovychenko persikėlė į Vokietiją studijuoti pas Borisą Garlitsky Folkwango menų universitete Esene. 2022 metų rudenį jis pradėjo studijas Kronbergo akademijoje pas vieną žymiausių šių dienų smuiko virtuozų Christianą Tetzlaffą. „Man didelė garbė studijuoti pas tokį nuostabų muzikantą, – sakė Dmytro. – Tai, kaip jis mato dalykus ir kaip kalba apie muziką, labai skiriasi nuo to, su kuo buvau susidūręs anksčiau. Todėl galiu atrasti visiškai naujų dalykų ir esu už tai be galo dėkingas.“
Jaunesnysis Dmytro brolis Ivanas taip pat studijuoja Vokietijoje – Kelno aukštojoje muzikos mokykloje. Brolių studijos buvo suplanuotos dar iki karo Ukrainoje. „Abu turėjome ryšių su dabartiniais savo profesoriais dar prieš išvykdami iš Ukrainos, tad iš tikrųjų žinojome, ką darome ir kur turime vykti – viskas buvo nuspręsta iš anksto. Šiuo požiūriu mums labai pasisekė“, – sakė D. Udovychenko.
Tačiau jo tėvams teko patirti daugiau sunkumų. D. Udovychenko mama Irina groja altu Charkivo operos orkestre. Jo tėvas Nikolajus yra Charkivo konservatorijos profesorius. „Šiais laikais jis moko studentus nuotoliniu būdu“, – sakė Dmytro. Smuikininkas džiaugiasi, kad nors jo šeima liko išsisklaidžiusi po Europą, jo pasirodymus konkursuose artimieji galėjo stebėti internetu.
„Manau, kad pagrindinė problema, su kuria mes kovojame, yra tai, kad karas Ukrainoje tampa rutina, – sako D. Udovychenko. – Stengiuosi sau neleisti pakliūti į šiuos spąstus, nes tai vis dar yra siaubinga kiekvieną dieną. Žmonės žūsta ir kovoja. Kai kurie mano artimi draugai ir žmonės, su kuriais palaikau glaudžius ryšius, kariauja. Labai tikiuosi, kad visa tai kuo greičiau baigsis. Bet kol kas taip neatrodo.“
Dmytro groja 1769 metų Giovanni Battista Guadagnini smuiku, kurį jam paskolino Hamburge įsikūręs Vokietijos muzikos rėmimo fondas. „Šio fondo perklausa vyko 2022-ų metų vasarį – antrą ar trečią karo dieną, – pasakojo Dmytro. – Grojau joje, bet emociškai manęs ten nebuvo. Karas ką tik buvo prasidėjęs – tai buvo milžiniškas sukrėtimas. Niekas nežinojo, kaip viskas klostysis. Tačiau kažkaip man pavyko sugroti tą perklausą ir laimėti šį instrumentą.“
Grojimas G. B. Guadagnini smuiku jam tapo nuostabia galimybe. „Tai tikrai geriausias instrumentas, kokį esu turėjęs savo gyvenime, – sakė D. Udovychenko. – Esu labai dėkingas už galimybę juo groti. Per pastaruosius metus su šiuo instrumentu labai daug dirbau ir dalyvavau daugelyje konkursų.“
Kalbėdamas apie savo paties pasirodymus konkursuose, Dmytro sakė, kad laikosi nuostatos per daug nesijaudinti dėl savo pasirodymo, o susitelkti į darbą ir muzikos kūrimą. „Tai – savotiškas mano moto: mes dirbame savo darbą žmonėms, kurie klauso, – sakė D. Udovychenko. – Tikiuosi, savo muzika pasakau tai, ką galiu.“
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Dmytro Udovychenko griežia R. Schumanną“ įvyks 2026 m. sausio 23 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas Golo Bergas. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generaliniai rėmėjai – „Norfa“ ir „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.
