Iš gimtojo Taškento išvykęs 11-os metų, N. Mukumi studijavo Londone, Frankfurte, Ciuriche, Paryžiuje ir Hamburge. Giriamas kaip „aukščiausios klasės muzikos interpretatorius“ („Frankfurter Allgemeine Zeitung“), pianistas sėkmingai koncertuoja su žymiausiais Europos simfoniniais orkestrais. 2024 m. spalį N. Mukumi išleido jau trečiąjį savo albumą „Portraits of Bowen“ (liet. „Boweno portretai“), kuris 2025 m. buvo nominuotas Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose. Prieš koncertą Vilniuje N. Mukumi sutiko duoti išskirtinį interviu Lietuvos spaudai.
— Nuronai, gimėte Uzbekijoje. Kaip prasidėjo Jūsų muzikinis kelias? Kaip Jūsų keliai atvedė į Europą?
— Fortepijono pamokas pradėjau lankyti būdamas šešerių Taškento muzikos mokykloje, kur mane mokė profesorius Popovičius. Būdamas septynerių pradėjau lankyti dirigavimą, o po metų, grodamas fortepijonu, pats dirigavau Uzbekijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Tąsyk atlikome Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertą fortepijonui d-moll. Šis koncertas buvo įrašytas, ir būtent šis vaizdo įrašas tapo mano atspirties tašku kelionei į Europą – gavau stipendijas mokytis įvairiose muzikos mokyklose. Sulaukęs vienuolikos persikėliau į Londoną mokytis Purcell’io muzikos mokykloje, o keturiolikos išvykau į Frankfurtą studijuoti pas profesorių Levą Natochenny.
— Dažnai galvojama, kad itin gabūs vaikai praranda nerūpestingą vaikystę. Kaip buvo Jūsų atveju? Laikas prie pianino buvo Jūsų troškimas ar labiau pareiga?
— Mano atveju, vaikystėje neturėjau kito pasirinkimo – kasdien turėdavau daugybę valandų groti. Laimei, paauglystėje galėjau atsigriebti už vaikystę, o mano noras toliau tobulėti muzikos srityje tik augo.
— Lapkričio 28 d. koncertuosite LVSO koncertų salėje. Ar anksčiau yra tekę lankytis Lietuvoje?
— Dar neteko, bet su nekantrumu to laukiu!
— Vilniuje atliksite J. Brahmso Pirmąjį koncertą fortepijonui. Gal galite apie šį kūrinį papasakoti mūsų publikai? Kuo jis Jums asmeniškai įdomus?
— Kiek man žinoma, J. Brahmsas ėmėsi rašyti šį koncertą būdamas 21-erių, o pabaigti jam prireikė maždaug ketverių metų. Kūrybos pradžia siejama su 1854 m. įvykusiu J. Brahmso mentoriaus Roberto Schumanno pirmuoju bandymu nusižudyti, ir tą sukrėtimą išgirsite nuo pat pirmųjų kūrinio taktų. Pirmoji dalis suskamba tarsi „requiem“ – malda, skirta pagerbti mirusiuosius, kur fortepijonas ir orkestras susilieja į vieną visumą. Antroji dalis įkvėpta religinių motyvų, o trečioji yra vengriškas šokis. J. Brahmso Pirmasis koncertas fortepijonui yra šedevras, kuriame muzika kalba pati už save.
— Esate jaunosios kartos atlikėjas. Koks, Jūsų nuomone, šiandien yra klasikinės muzikos pasaulis? Kokie didžiausi jo iššūkiai?
— Manau, vienas didžiausių šiandien klasikinės muzikos pasaulį lydinčių iššūkių yra tai, kad dauguma žmonių muzikos klausosi internetu ir vienumoje, o koncertas suteikia bendrą kultūrinę patirtį, suburiančią žmones diskutuoti ir dalintis idėjomis. Koncertai kuria magišką erdvę, kur po vienu stogu susirenka tūkstantis nepažįstamųjų, sėdi tyloje ir galbūt išgyvena tas pačias emocijas.
— Ar šalia klasikinės muzikos Jūsų gyvenime atsiranda vietos kitų žanrų muzikai? Jei taip, tai kokiai?
— Šiuo metu vieni iš mano mėgstamiausių yra Mileso Daviso albumas „Sketches of Spain“ (liet. „Ispanijos eskizai“), „Pink Floyd“ „The Dark Side of the Moon“ (liet. „Tamsioji mėnulio pusė“) ir „Wish You Were Here“ (liet. „Norėčiau, kad būtum čia“), „Led Zeppelin“, taip pat Dr. Dre albumas „2001“.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Nuron Mukumi skambina J. Brahmsą“ įvyks 2025 m. lapkričio 28 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas Sébastien Rouland. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generaliniai rėmėjai – „Norfa“ ir „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.
