Šių metų „Kristupo festivaliui“ D. Pulausko grupė, kurioje trimitu ir fliugehornu groja Valerijus Ramoška, saksofonu ir fleita – Liutauras Janušaitis, kontrabosu – Armanas Isojanas, mušamaisiais – Domantas Razmus, kartu su „Vilnius Jazz“ festivaliu parengė specialią programą, kurioje skambės ne tik autorinė D. Pulausko kūryba, bet ir legendinio lenkų kūrėjo Krzysztofo Komedos muzika.
K. Komeda – lenkų džiazo legenda, kino muzikos revoliucionierius, žmogus, pakeitęs europietiško džiazo trajektoriją. Jo vardas neatsiejamas ir nuo Romano Polanskio filmų, o ypač – hipnotizuojančios kino šedevro „Rozmari kūdikis“ lopšinės. Jo 1965-ųjų albumas „Astigmatic“ iki šiol laikomas viena reikšmingiausių Europos džiazo plokštelių.
„Kristupo festivalyje“ lenkų kompozitoriaus muziką įgaus naują skambesį, o Pulausko autorinės kompozicijos koncerte primins, kodėl jis tituluojamas vienu įdomiausių Europos džiazo kompozitorių.
Prieš „Kristupo festivalio“ koncertą, kuris vyks rugpjūčio 5 dieną, 19 val. A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, su maestro D. Pulausku kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.
Esate minėjęs, kad anksčiau norėdavote per vieną kūrinį „pasakyti viską“, dabar gi esate atradęs pauzių galią. Su kuo tai susiję?
Tai susiję su scenos patirtimi ir kūrybos branda. Norisi lėčiau dėlioti muzikines mintis, skirti daugiau laiko apmąstymams, viską išgryninti. Kiekviena kompozicija – lyg atskira istorija.
Specialiai „Kristupo festivaliui“ sukūrėte ekskliuzyvinį projektą. Nuo ko jis prasidėjo?
Nuo minties apie laikinumą, nuolatinę kaitą, judėjimą be pradžios ir pabaigos. Nuo minties apie būties trapumą.
Festivalyje atliksite lenkų džiazo legendos Krzysztofo Komedos muziką. Ką ji jums reiškia?
Turėjau nuostabią galimybę susipažinti su šiuolaikinio lenkų džiazo pradininko, genialaus kompozitoriaus ir pianisto kūryba. Jo muzika man artima.
Jūsų grupė skaičiuoja tris dešimtmečius. Ar per tuos metus keitėsi jūsų, grupės lyderio, vaidmuo?
Visą laiką buvau šio kolektyvo vedlys, idėjų generatorius, kompozitorius. Visą laiką buvau reiklus sau ir muzikantams, visą laiką siekiau kokybės. Toks išlikau iki dabar.
Girdėti muziką ar ją atlikti? Kas jums yra svarbiau?
Girdėti ir suprasti muziką yra labai svarbu. Jei girdėsi, tada gerai ją ir atliksi.
Ar egzistuoja garsai, kuriuos norėtumėte išgauti, bet kol kas neradote instrumento ar priemonės, kurie padėtų tai padaryti? Ar kartais ištinka jausmas, kad visa muzika jau yra sugrota ir sugalvota?
Egzistuoja garsai mano galvoje, kuriuos norėčiau išgauti, bet dar neradau tokio instrumento.
Nemanau, kad visa muzika jau yra sugalvota ir sugrota, atvirkščiai, manau, ji dar mus nustebins.
Kokios mintys jus aplanko, kai tenka groti ne tai, kas patinka, o tai, ko reikalauja koncerto organizatoriai?
Tada aš tiesiog profesionaliai atlieku savo darbą. Esu daug tokių koncertų grojęs LRT muzikiniuose projektuose.
Šiandieniniame džiaze įvairios jo kryptis susimaišiusios, susipainiojusios, o jei dar pridėsime dirbtinį intelektą… Ar kompozitoriams ir muzikantams dar įmanoma padaryti atradimų?
Manau, kad įmanoma, nes džiazo muzikanto fantazija yra neišsemiama – kas ieško, tas atranda. Bet galima ir nedaryti atradimų, o tiesiog grįžti į pradžią.
Kur juda džiazo muzika? Lietuvoje ir pasaulyje?
Džiazas juda eksperimentų ir įvairių stilių samplaikos keliu. Neabejoju, kad šis žanras mus dar stebins.
Ar galėtumėte įvardinti vieną muzikos garsą ar motyvą, kuris atspindėtų jūsų gyvenimą muzikoje?
Tai mano mamai Aldonai skirto kūrinio „Balta“ tema.
Projektas „Open air Jazz: Dainius Pulauskas Group“ Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme vyks rugpjūčio 5 dieną. 19 val. Kristupo vasaros festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje tęsis iki rugsėjo 9 dienos. Daugiau informacijos rasite www.kristupofestivalis.lt
