Ištvermės reikalaujantys meno performansai, įtraukiančios kūrybinės dirbtuvės, fotografijos, piešimo, animacijos studijos, virtualios realybės ir trumpųjų filmų peržiūros, eilių skaitymai, žinomų grupių pasirodymai, populiariausių autorių apdovanojimai – visa tai tilpo unikalioje daugiaaukštėje 35-ąjį gimtadienį šventusios asociacijos LATGA Autorių namų scenoje-name.
Išrinko populiariausius
Populiariausių autorių apdovanojimus LATGA rengia kas penkerius metus, kai švenčia „apvalesnius“ gimtadienius. Pastarąjį kartą apdovanojimai vyko 2020 m. „Litexpo“. Būtent tais metais buvo sugalvota autoriams įteikti visas LATGA meno sritis simbolizuojantį garbės ženklą „AD Astra“, o jį sukūrė žinomas juvelyras Sigitas Virpilaitis.
Laureatai buvo atrinkti remiantis LATGA surinktais duomenimis apie kūrinių naudojimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje per pastaruosius penkerius metus. Kitaip tariant, už laureatus balsuoja ne ekspertų komisijos, o pati visuomenė, kuri įdarbina jų kūrybą ir vienokiu ar kitokiu būdu sumoka atlygį, kurį LATGA paskirsto autoriams.
LATGA Populiariausių autorių apdovanojimų „Ad Astra“ laureatai
Teatras
Įteikti apdovanojimus teatro srities autoriams buvo patikėta rašytojui, dramaturgui, LATGA tarybos nariui Rimantui Kmitai. Už geriausiai užsienyje įdarbintą kūrybą apdovanojimą „Ad Astra“ pelnė operos-performanso „Saulė ir jūra“ autorės – kompozitorė Lina Lapelytė, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, libreto autorė Vaiva Grainytė. Pastaroji atvyko į renginį atsiimti apdovanojimo, kitos dvi autorės šiuo metu vieši užsienyje, tad apdovanojimai joms bus įteikti vėliau. Už geriausiai Lietuvoje įdarbintą kūrybą apdovanojimą atsiėmė dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
Vizualieji menai
Vizualiųjų menų autorius sveikino menininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, LATGA Tarybos narė prof. Eglė Ganda Bogdanienė. Paaiškėjo, kad geriausiai kūrybą Lietuvoje įdarbino dailininkas-tapytojas Algirdas Griškevičius, o užsienyje – vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas. Jis renginyje dalyvauti negalėjo, tad gimtadienį švenčiančiai LATGA padėkos kalbą atsiuntė video formatu iš Niujorko. Apdovanojimą atsiėmė dailininko sesuo Ramunė Ruseckienė.
Literatūra
„Ad Astra“ ženklus laureatams įteikti pakviesta poetė, prozininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė LATGA Tarybos narė Birutė Jonuškaitė. Paaiškėjo, kad savo kūrybą geriausiai įdarbino Sigitas Parulskis (remiantis radijų ir TV duomenimis) ir vaikų literatūros rašytojas Tomas Dirgėla (pagal knygų panaudos bibliotekose duomenis). Abu rašytojai dalyvavo apdovanojimų šventėje.
Kinas
Kino srities autorius sveikino režisierius, LATGA Tarybos narys Donatas Ulvydas. „Ad Astra“ apdovanojimas kaip geriausiai savo kūrybą Lietuvoje įdarbinusiam autoriui atiteko su „Pietinia kronikas“ kino teatrus užkariavusiam Ignui Miškiniui. Užsienyje savo filmus geriausiai pavyko įdarbinti Emiliui Vėlyviui.
Muzika
Dainų autorius, LATGA Tarybos pirmininkas Stanislavas Stavickis-Stano sveikino muzikos srities „Ad Astra“ laureatus, jų buvo net trys. Geriausiai savo kūrybą Lietuvoje iš popmuzikos autorių įdarbino Justinas Jarutis. Jis šventėje nedalyvavo ir su savo gerbėjais sveikinosi iš ekrano. Iš akademinės muzikos autorių populiariausia Lietuvoje – kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė, ji į LATGA autorių apdovanojimus atvyko tiesiai iš Niujorko. Užsienyje savo kūrybą iš muzikos autorių geriausiai įdarbino kompozitorius Vygintas Kisevičius.
LATGA apdovanojimų ceremoniją vedė taip pat LATGA narys, rašytojas, TV laidų autorius Rytis Zemkauskas. Tarp apdovanojimų įteikimų savo ir žinomų kompozitorių kūrinius atliko „Vilnius JJAZZ Ensemble“ ir Kotryna Juodzevičiūtė. Apdovanojimų pabaigoje populiariausius savo kūrinius su „Vilnius JJAZZ Ensemble“ atliko Ieva Zasimauskaitė, Monika Pundziūtė, „Sisters on Wire“, „The Roop“. Ceremoniją tiesiogiai transliavo lrt.lt. Įrąšą galima rasti mediatekoje.
„Neįsivaizduojame geresnės vietos ir laiko savo gimtadieniui atšvęsti nei šis renginys, jau tapęs mūsų organizacijos vizitine kortele ir geriausiai atspindintis mūsų misiją – stiprinti ir vienyti autorių bendruomenę, kuri yra svarbiausia kultūros ekosistemos dalis, nors dėl savo darbo specifikos dažnai lieka „už kadro“. Gimtadienis – puiki proga atiduoti pagarbą šiai bendruomenei“, – sveikindama autorius apdovanojimų ceremonijoje sakė LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
Įspūdinga programa
35-ąjį gimtadienį švenčiančios LATGA renginio dalyvių sąrašas šiemet buvo itin įspūdingas. „LATGA Autorių namuose“ įspūdingus pasirodymus surengė ką tik naują albumą „Momentum“ išleidę „The Roop“, linksmieji „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, šmaikštus „Solo ansamblio“ nario Jono Šarkaus projektas „punktò“, legendiniai „BIX“, charizmatiškos muzikos autorės Justė Kraujelytė, Monika Pundziūtė, Raminta Naujanytė-Bjelle. Taip pat žiūrovai pamatė Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro spektaklio „Šuo ir beždžionė“ (rež. Priitas Pedajas), kuriame vaidino Eglė Mikulionytė, Saulius Siparis ir Karolis Norvilas, ištrauką.
Nuo 18 val. iki vidurnakčio veiksmas virė ir unikalios scenos viduje. Prie namo-scenos nuolat rikiavosi naktinėtojų eilė. Renginys prasidėjo nuo „Lithuanian Shorts“ parengtos trumpųjų filmų programos „Subtilūs reikalai“, kurią buvo galima pamatyti didžiuliuose ekranuose ant scenos-namo.
Užėjusių į vidų laukė virtualios realybės kino teatras (jame rodyti filmai pagal M. K. Čiurlionio kūrybą „Angelų takais“ (rež. Kristina Buožytė) ir „Pasaulių sutvėrimas“ (rež. K. Buožytė ir Vitalijus Žukas), Solveigos Gutautės dirbtuvės „Kas tavam krepšy“ (jų metu buvo galima pasigaminti krepšelius su užrašais), piešti apsikabinus kvietęs Evelinos Simanavičiūtės-Dujos įtraukusis performansas. Legendinio animacinio filmuko „Baubas“ autorius Ilja Bereznickas piešė žiūrovų karikatūras, žinomas fotografas Algimantas Aleksandravičius kvietė fotografuotis portretams, Urtė ir Antanas Jasenkos vizualiojo meno ir muzikos performanse „Blogiausi“ siūlė permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei autoriumi.
Žiūrovai stebėjosi Monikos Dirsytės, kuri pristatė šešias valandas trukusį performansą „Sizifė“, ištverme. Ji nešiojo sunkias plytas aukštyn laiptais, perkeldama jas iš vienos vietos į kitą. Negana to, dėvėjo aukštakulnius.
„Monotoniškas, fiziškai alinantis, iš pažiūros beprasmis veiksmas – plytų nešimas – tapo mano vidinio augimo metafora. Šiame kartojime išgryninau ne tik pastangą, bet ir prasmę. Lipdama laiptais ir kaskart pakartodama judesį, stiprėjau – fiziškai, emociškai, dvasiškai. Tai buvo įrodymas sau, kad esu. Kad einu. Kad galiu“, – taip savo performansą pakomentavo pati menininkė.
Nemažai ištvermės pareikalavo ir choreografės Stefanijos Nosovaitės šokio ir tapybos performansas „Būti I To be“ – ji šoko ir piešė ant grindų padėtos drobės taip pat šešias valandas su trumpomis pertraukėlėmis.
Scenoje-name veikė videoteka „Poezijos pavasaris. Post Scriptum“, kur buvo galima pažiūrėti šiemetinio „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitymų vaizdo įrašus, improvizuota „BIX“ lyderio Sauliaus Urbonavičiaus-Samo 9-ojo dešimtmečio dvasia alsuojanti įrašų studija, „Animatest“ animacijos dirbtuvės.
