Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamo paveikslo istorija – paslaptinga ir stebinanti. Manoma, kad portretą sukūrė nežinomas dailininkas XVIII a., kai tapo madinga rūmus puošti giminės galerijomis. Įdomu, kad M. Radvilaitis vaizduotas panašiai ir kituose portretų rinkiniuose. Paveikslas išsiskiria puošniais, tapytais, barokiniais rėmais bei kunigaikštiškos Radvilų kilmės manifestacijos ženklais.
Portretas galėjo priklausyti kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus galerijai, tačiau po 1812 m., kai miestą nusiaubė Maskvos kariuomenė, turbūt su kitais kūriniais perkeltas į Palanečkos rezidenciją. XIX a. antroje pusėje paveikslas greičiausiai buvo išvežtas į Radvilų rūmus Balicuose prie Krokuvos, o XX a. pradžioje kūrinys, kaip spėjama, atsidūrė Paryžiuje, kur Radvilos turėjo didelius apartamentus. Pirmojo pasaulinio karo metais vienas iš giminės atstovų – Karolis Radvila – portretą išplukdė į Buenos Aires. Mirus K. Radvilai, paveikslą įsigijo lenkų kilmės inžinierius ir jį atsigabeno į Jungtines Valstijas. Iš šios šeimos kunigaikštis M. Radvila neseniai ir įsigijo portretą.
Iki šiol privačioms kolekcijoms priklausęs portretas Valdovų rūmų muziejuje pirmą kartą rodomas viešai. Kunigaikštis Motiejus Radvila teigia, kad „Lietuva yra mano antroji tėvynė, o Vilnius – mano miestas. Taip galėtų pasakyti kiekvienas Radvilų atstovas, taip pat ir Mikalojus Radvilaitis. Todėl džiaugiuosi galėdamas jį pristatyti Vilniuje“.
Radvilų giminės pirmtakas
Mikalojus Radvilaitis, Trakų vaivados ir Vilniaus kašteliono Radvilos Astikaičio sūnus, buvo Radvilų giminės pradininkas, savo tėvo vardą pavertęs pavarde. Iš jo kilo ir plačiai išsišakojo visa kunigaikščių Radvilų giminė.
Pelnęs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių pasitikėjimą M. Radvilaitis buvo paskirtas Smolensko žemės vietininku, vėliau Trakų kaštelionu ir Naugarduko vietininku. Aktyviai prisidėjęs prie Aleksandro Jogailaičio pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1492 m., tapo svarbiausiu valdovo ramsčiu Lietuvoje ir pirmuoju po valdovo asmeniu valstybėje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu ir Vilniaus vaivada. Kartu buvo vienas įtakingiausių Ponų Tarybos narių, o bendram valdovui dažnai reziduojant Lenkijoje, faktiškai valdė Lietuvos valstybę, prižiūrėjo korespondenciją ir visą kanceliariją. Jis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje turėjo ir savo rūmus.
Trijų Radvilų giminės šakų pradžia
Mikalojaus Radvilaičio sūnūs tapo vėliau Radvilų genealogijos medyje išskiriamų trijų Radvilų giminės šakų pradininkais. Naujoji karta vis ryškiau dominavo Lietuvos valstybėje. Žymiausi kunigaikščių Radvilų atstovai – Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis ir Barbora Radvilaitė – buvo jo vaikaičiai.
Pagrindinės M. Radvilaičio valdos driekėsi Kernavės, Anykščių, Užpalių apylinkėse, jis titulavosi Musninkų ir Upninkų ponu. Buvo dosnus mecenatas, po gaisro padėjęs atkurti ir gausiai apdovanojęs Jogailaičių statytą Vilniaus bernardinų vienuolyną ir bažnyčią, kurioje ir buvo palaidotas. Skyrė fundaciją tėvoninei Upninkų bažnyčiai.
Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus, istoriko prof. dr. Rimvydo Petrausko, „Mikalojaus Radvilaičio laikotarpis atspindi ir kitą svarbų dalyką – permainas ugdant diduomenę. Kanclerio pareigos numatė tam tikrą išsilavinimo ir raštingumo lygį. Diduomenės vaikų mokymas vykdavo namuose, jį papildydavo iš Europos atėjusi kelionių po karalių ir kunigaikščių dvarus tradicija, kai buvo derinami valdovo atstovavimo ir riteriškos patirties rinkimo motyvai. Būtent M. Radvilaičio sūnų Romoje popiežius Aleksandras VI įšventino į riterius. Radvilos buvo tarp pirmųjų didikų, XVI a. pradžioje atradusių universitetinį lavinimą, – M. Radvilaičio anūkai Jonas ir Stanislovas 1515 m. jau studijavo Bolonijoje.“
Radvilų portretai – Barokiniame olandiškajame valdovo kabinete
Šalia atrasto ir į Europą sugrąžinto Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portreto Valdovų rūmų Barokiniame olandiškajame valdovo kabinete eksponuojamas ir kitas, kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcijai priklausantis šios istorinės asmenybės portretas. Žinoma, kad jis priklausė Krasičyno rūmuose buvusiai kunigaikščių Sapiegų galerijai.
Valdovų rūmų muziejuje su istoriniais M. Radvilaičio portretais galima susipažinti iki 2026 m. kovo 22 dienos.
