Kazickų šeimos fondas – nuolatinis šio ciklo mecenatas – užtikrina, kad koncertai būtų nemokami ir prieinami visiems.
Festivalio meno vadovė J. Murauskienė neabejoja, kad šv. Kazimiero bažnyčioje skambanti muzika tampa tarsi nematoma gija, jungiančia praeities sekmadienius, kai klausytojai stovėjo Katedroje ar sėdėjo ant grindų, ir festivalio šiandieną, kai kaip anuomet vietų neužtenka visiems, trokštantiems išgirsti tą pačią, laiko nepaveiktą šviesą.
„Mecenatystė – tai nematomas, bet esminis kultūros pulsas, tylus gėrio ir grožio sąmokslas, kuris pratęsia gyvenimus bei idėjas už laiko ribų. Kazickų šeimos istorija – tai ne tik meilės vargonų muzikai liudijimas, bet ir reta, išskirtinė ištikimybė Lietuvos kultūrai. Jos šaknys siekia susitikimus su a. a. profesoriumi Leopoldu Digriu, o vaisiai – jau daugiau kaip du dešimtmečius vykstantys Sakralinės muzikos valandų koncertai“, – teigia Kristupo festivalio organizatorė.
J. Murauskienei pritaria ir ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ rengėja, vargonininkė, profesorė Renata Marcinkutė-Lesieur: „Sunku net įvertinti Kazickų šeimos indėlį, stebėdama klausytojus koncertuose, galiu drąsiai sakyti, kad jie keičia žmonių gyvenimus, jų būtį. Muzika tarsi perkelia į kitą dimensiją, kurioje nelieka kasdienybės, rūpesčių, nerimo, ir įtampos. Smagu stebėti išties unikalius atlikėjus, kurie mielai atvyksta groti į Lietuvą, ir pilną bažnyčią klausytojų“.
Vargonininkė neabejoja, kad kitų šalių muzikantai Šv. Kazimiero bažnyčios vargonus prakalbina naujomis spalvomis.
„Šiais metais „Sakralinės muzikos valandos“ pirmą kartą vyksta be jų įkūrėjo profesoriaus Leopoldo Digrio, bet neabejoju, kad jiedu su Juozu Kazicku, žiūrėdami į mus iš dangaus, yra labai patenkinti“, – sako R. Marcinkutė-Lesieur.
Rugpjūčio 14 dieną profesorė grojo tradiciniame ciklo koncerte „In memoriam Aleksandrai ir Juozui Kazickams“. Tai buvo pagarbos vakaras porai, kurios šviesus tikėjimas ir meilė kultūrai pavertė Šv. Kazimiero bažnyčią gyvu muzikos židiniu.
„Šiais metais turėjome galimybę klausytis moterų choro INFINI iš Japonijos ir jų atliekamų lietuviškų kūrinių. Koncertas gal kiek neįprastas, tačiau, tikiu, įprasminantis Kazickų kultūrinę veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, jų kosmopolitinį požiūrį į kūrybą“, – po koncerto kalbėjo „Sakralinės muzikos valandų“ rengėja R. Marcinkutė-Lesieur.
Rugpjūčio 19-osios vakaras klausytojus perkels į Buenos Aires. Italijoje gyvenantis argentinietis, Šv. Pauliaus bazilikos už Romos sienų titulinis vargonininkas Christian Alejandro Almada pristatys programą, kurioje vargonai atskleis Pietų Amerikos muzikos spalvas. Piazzollos ciklas „Metų laikai Buenos Airėse“ suskambės šalia Bartóko, Debussy, De Fallos ir kitų autorių kūrinių, parodančių, kad net ir šis didingas instrumentas gali būti kupinas ritminės aistros.
Rugpjūčio 28-ąją į Šv. Kazimiero bažnyčią atskries linkėjimai iš Paryžiaus katedros. Vilniuje pirmą kartą vargonuos vienas iš trijų pagrindinių Paryžiaus Notre-Dame katedros vargonininkų Vincentas Dubois. Kartu su akordeoniste Marie-Andrée Joerger jiedu pristatys prancūziškos muzikos kelionę – nuo Fauré ir Debussy lyrikos iki Poulenco humoro, Galliano džiazo ir Piazzollos dramatizmo.
Prancūzų improvizacijos meistras Loïc Mallié, mokęsis pas Olivier Messiaen’ą, į Vilnių ir Šv. Kazimiero bažnyčią rugsėjo 2 dieną atvyksta sužavėtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos. Dalį savo programos vargonininkas skiria lietuvių genijaus melodijoms. Šalia Čiurlionio motyvų skambės Bacho ir De Grigny kūriniai – improvizacinė kelionė nuo baroko iki lietuviško simbolizmo.
„Sakralinės muzikos valandų“ ciklą šiais metais uždarys įspūdinga programa, kurioje Lenkijos vargonininkas Maciej Zakrzewski kurs garso drobes – improvizuos pagal Čiurlionio paveikslus. Prie vargonininko prisijungs choras „Polifonija“, vadovaujamas Lino Balandžio, nutiesiantis simbolinį tiltą tarp muzikos, dailės ir improvizacijos.
Kristupo vasaros festivalio ciklas „Sakralinės muzikos valandos“ Šv. Kazimiero bažnyčioje tęsis iki rugsėjo 9 dienos. Daugiau informacijos rasite www.kristupofestivalis.lt
