Norite, kad augalai klestėtų, tačiau neturite laiko valandų valandas leisti sode ar prie kambarinių gėlių? Gera žinia ta, kad tinkama jų priežiūra gali pareikalauti kur kas mažiau pastangų, nei manote. Štai 8 praktiški ir lengvai pritaikomi patarimai, kurie padės sutaupyti laiko, palengvins kasdienę priežiūrą ir leis džiaugtis sveikesniais augalais tiek namuose, tiek sode.
1. Laistykite gausiai, bet ne per dažnai
Vazoninius augalus laistykite tol, kol vanduo pradės tekėti pro vazono dugne esančias drenažo skylutes. Tuomet sustokite ir leiskite vandens pertekliui nutekėti. Nuolat šlapias substratas gali paskatinti šaknų puvinį.
Prieš laistant verta patikrinti dirvožemį pirštu – daugeliui kambarinių augalų geriau leisti viršutiniam jo sluoksniui šiek tiek pradžiūti.
Lauko augalus šiltuoju metų laiku geriausia laistyti anksti ryte arba vakare, kai saulė nebėra kaitri. Tuomet mažiau vandens išgaruoja, todėl daugiau jo spėja įsigerti į dirvą ir pasiekti augalų šaknis.
2. Piktžoles slopinkite kartonu ir mulčiu
Prieš mulčiuodami lysves ar plotą aplink augalus, ant dirvos galite patiesti paprasto, neblizgaus kartono. Jis padės slopinti piktžolių augimą ir išlaikyti drėgmę, o ilgainiui suirs.
Nuo kartono pašalinkite lipnią juostą, etiketes ir kitas plastikines dalis, jį sudrėkinkite, o ant viršaus užberkite mulčio. Nedėkite pernelyg storo kartono sluoksnio ir neapgaubkite juo paties augalo stiebo ar kamieno.
3. Pasodinkite serenčių – jos ne tik dėl grožio
Serenčiai darže vertinami ne tik dėl ryškių žiedų. Kai kurios jų rūšys gali padėti mažinti tam tikrų dirvoje gyvenančių nematodų – mikroskopinių kirmėlių, galinčių pažeisti augalų šaknis – kiekį. Dėl šios priežasties serenčiai neretai auginami daržuose šalia kitų augalų arba įtraukiami į sėjomainą.
Be to, serenčių žiedai privilioja įvairius naudingus vabzdžius ir apdulkintojus. Vis dėlto jų nereikėtų laikyti universalia apsauga nuo visų sodo kenkėjų – tai veikiau viena iš natūralesnės ir įvairesnės sodo ekosistemos dalių.
4. Sėkloms daiginti panaudokite tai, ką jau turite namuose
Sėkloms daiginti nebūtina pirkti specialių plastikinių indelių. Tam galima panaudoti nedidelius jogurto indelius, kiaušinių dėklus ar kitą tinkamą tarą.
Svarbiausia pasirūpinti drenažu – indo dugne turi būti skylučių, pro kurias galėtų pasišalinti vandens perteklius. Daigams paaugus ir sustiprėjus, juos reikėtų persodinti į didesnius vazonėlius arba į lauką.
5. Reguliariai nuvalykite dulkes nuo lapų
Ant kambarinių augalų lapų besikaupiančios dulkės sumažina juos pasiekiančios šviesos kiekį. Todėl didesnius lapus verta retkarčiais nuvalyti minkšta, drėgna šluoste.
Mažesnius augalus galima atsargiai nuprausti po silpna drungno vandens srove. Specialių lapų blizgiklių paprastai nereikia – švaraus vandens daugeliu atvejų visiškai pakanka.
6. Skabykite nužydėjusius žiedus – bet ne visus
Daugeliui visą vasarą žydinčių augalų nužydėjusių žiedų pašalinimas gali paskatinti formuoti naujus pumpurus. Augalas mažiau energijos skiria sėkloms brandinti ir daugiau – tolesniam žydėjimui.
Reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus verta nuo:
- pelargonijų;
- petunijų;
- serenčių;
- rožių, ypač pakartotinai žydinčių;
- jurginų;
- kosmėjų;
- zinijų;
- kvapiųjų pelėžirnių.
Palikti verta, jeigu norite sėklų arba dekoratyvių sėklų galvučių. Pavyzdžiui, ežiuolių, rudbekijų ir saulėgrąžų sėklos gali tapti maistu paukščiams, o jų sudžiūvę žiedynai dekoratyviai atrodo ir rudenį bei žiemą.
Kai kurių augalų nužydėjusių žiedų skabyti tiesiog nebūtina, nes jie patys juos numeta arba žydi nepriklausomai nuo šios procedūros. Tai būdinga kai kurioms šiuolaikinėms petunijų ir kitų balkoninių augalų veislėms.
7. Taupykite vandenį laistydami tiesiai prie šaknų
Lauko augalus efektyviau laistyti ne purškiant visą lysvę iš viršaus, o tiekiant vandenį kuo arčiau šaknų. Tam galima naudoti lašelinę arba porėtą laistymo žarną. Taip mažiau vandens prarandama dėl garavimo, o augalų lapai lieka sausesni. Be to, lėčiau ir giliau sudrėkinta dirva skatina augalus formuoti gilesnę šaknų sistemą.
8. Rudenį nepamirškite mulčio
Rudeninis mulčiavimas padeda apsaugoti augalų šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų ir ilgiau išlaikyti dirvožemio drėgmę. Organinis mulčias palaipsniui suyra ir taip pat papildo dirvožemį organinėmis medžiagomis.
Mulčiui galima naudoti susmulkintus lapus, kompostą, medžio skiedras ar kitas tinkamas organines medžiagas. Tik neberkite mulčio tiesiai prie augalų stiebų ar medžių kamienų – aplink juos palikite šiek tiek laisvos vietos.
