„Gyventi nuosavame name miesto pakraštyje, turėti savo žemės, nepriklausyti nuo kaimynų yra nuostabu. O miesto dangoraižyje atrandi kitą laisvės pojūtį, kartais pajunti, kad visas miestas tau yra po kojomis, kad viskas įmanoma. Ir tai suteikia naujų jėgų dirbti“, – sako V. Kukarėnė.
Šį būstą šeima įsigijo prieš metus, pardavusi anksčiau sostinėje turėtą Virginijos įrengtą loftą. Apie gyvenimą bene aukščiausio Naujamiesčio pastato dvyliktame aukšte sutuoktiniai juokais sako: „Virš mūsų – tik dangus, nes apačia jau sausakimša.“ Finansų ir konsultavimo įmones valdantys Kukarėnai džiaugiasi, kad įsikūrė aukštai, – kai reikia skubiai padaryti svarbų darbą, jie gali atsiriboti nuo miesto bruzdesio ir visas jėgas skirti darbui.
„Kompiuteriu dirbu ilgai, tad norėjosi reginio, erdvės, pailsinti akis, pažiūrėti į tolį. Beje, čia visai negirdėti miesto gausmo“, – sako Virginija ir priduria, kad pirkti būstą būtent šiame dangoraižyje labiausiai paskatino tai, kad jį vis tankėjančiame Vilniuje būtų sunku užstatyti. „Jaučiamės taip, lyg būtume nusipirkę gabalėlį dangaus“, – šypsosi pašnekovė.
Svarbiausia – neužgožti
Anot V. Kukarėnės, gyvenimas mieste skirtas kasdien, kai yra daugiau darbo reikalų. O turėdama daugiau laisvo laiko pora gyvena nuosavame name su dideliu žemės sklypu Vilniaus pakraštyje.
Pašnekovė sako, kad spalvingą, kasdien geros nuotaikos užtaisą garantuojantį namo interjerą kūrė šeimos bičiulė dizainerė Indra Marcinkevičienė. O įrengti butą mieste dizainu ir interjero naujovėmis besidominti Virginija nutarė pati. „Man tai – jau ne pirmas būstas, jau žinau, kas patinka. Norėjau santūraus, lakoniško interjero, ramių spalvų, kad niekas neužgožtų svarbiausio privalumo – vaizdo pro didžiulius, nuo grindų iki lubų, langus“, – pasakoja moteris.
V. Kukarėnė truputį net didžiuojasi, kad remontas ir nemažo būsto pertvarka užtruko vos keturis mėnesius. „Kai viską gerai apgalvoji, sekasi. Butas buvo įrengtas kokybiškai, tačiau visiškai ne mūsų šeimos stiliaus. Teko įdėti daug darbo, ir rezultatas mus vis dar džiugina. Solidaus klasikinio stiliaus butas dabar yra modernus. Dabar jis švyti“, – aiškina pašnekovė. Čia dominuoja balti ir pilki tonai, stiklas, šviesus akmuo.
Tvarka visur
Moteris džiaugiasi, kad 111 m² ploto buto pagrindinės erdvės nebuvo suskaidytos nereikalingomis pertvaromis. Būsto centre yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė, ją vizualiai praplečia vitrininiai langai. Moteris pasakoja norėjusi įsirengti Italijoje nusižiūrėtą praktišką paslepiamą virtuvę, kurią galima uždaryti kaip spintą, tačiau dėl techninių kliūčių šis sumanymas nepavyko.
Užtat pavyko pusiau paslėpti miegamąjį: dvigulė lova yra atlenkiama, o sulenkta virsta į akis nekrintančią spintą.
Virginija sako, kad lankstyti ir kloti tokią lovą – joks vargas. „Esu pedantė, labai mėgstu tvarką. Išmintingi žmonės sako, jog bet kokios gyvenimo permainos prasideda nuo paklotos lovos. O jei nesugebi iš ryto jos pasikloti, kažin ar susidorosi su rimtesniais iššūkiais. Man tvarka į kraują įaugusi. Susitvarkau, o tada jau galvoju apie darbus. Nesu iš tų, kurios ieško nežinia kur numestų raktų. Man patinka tvarka ir namie, ir mintyse“, – sako moteris.
Dar vienas sprendimas, iki šiol džiuginantis būsto šeimininkus, yra ant svetainės kolonos kabantis skandinaviškas kompanijos „Vauni“ biožidinys – labai patogus naudoti, jaukus ir greitai prišildantis erdvę. Virginija juokais pripažįsta apgailestaujanti tik dėl balkono augalų: ji kvietė ir specialistus, ir pati mėgino parinkti, tačiau dailiai apželdinti vis nepavyksta. „Gėlės loveliuose kažko vis nepatenkintos ir nežydi taip, kaip norėtųsi. Augalams gražūs vaizdai nerūpi, gal jiems nepatinka vėjas? Bet nežadu nuleisti rankų, vis tiek rasiu, kas žydės visą vasarą“, – žada pašnekovė.
Daiktai su istorija
Energinga, nuolat ko nors nauja linkusi imtis moteris pripažįsta esanti saikingai taupi, o dabar madingos tvaraus dizaino idėjos jai artimos jau daug metų. Todėl pašnekovei net į galvą netoptelėjo mesti lauk ankstesnių šeimininkų paliktus kokybiškus virtuvės baldus. Virginija juos tik perdažė ir pritaikė prie interjero, – raudonos spalvos spintelės dabar pilkos.
„Mes daug važinėjame po pasaulį, kartais kitur nusižiūrime gražų daiktą, ir mums visai netrukdo, kad jis – ne pirmos jaunystės“, – sako moteris. Taip į namus iš Švedijos atkeliavo 1960 m. svetainės sofa, – kojelės apibraižytos, bet baldas puikiai dera prie visumos. Virginijai gero dizainerio sukurtas istoriją turintis senas baldas įdomesnis už kokį nors labai populiaraus prekių ženklo.
„Prekių ženklų gaminiai mums svarbūs tiek, kiek yra kokybiški ir įdomūs. Aišku, reikia pripažinti, kad žinomi gamintojai dažniausiai pateisina savo vardą, o kokybė kainuoja, bet kartais širdžiai malonus yra ir visai paprastas įdomią istoriją turintis daiktas“, – sako moteris. Ji pasakoja, kad kai kurių baldų teko palaukti, tačiau laukimas dažnai būna prasmingas – spėji nesikarščiuodamas apgalvoti, ar tas daiktas ras savo vietą, tiks interjere.
Pasitaria su sese
V. Kukarėnė džiaugiasi, kad kurdama santūrius namus galėjo pasitarti su Švedijoje gyvenančia puikų skonį turinčia seserimi Algimanta, jos patarimai dėl spalvų, šviestuvų ir kitų dalykų tikrai pasiteisino.
„Mes abi – finansininkės, gal nuolatinis skaičių dėliojimas pripratina viską gerai apgalvoti?“ – svarsto šeimininkė. Virginija neįsivaizduoja namų be meno ir knygų, pora turi didelę biblioteką. „Visada mėgau skaityti biografines knygas, dabar prisidėjo leidiniai apie meną, interjerą. Gal ne veltui buvau įstojusi į bibliotekininkystę, tik gyvenimas nuvedė kitu keliu?“ – sako pašnekovė.
Moterį džiugina, kad šeimos draugystė su garsiu dailininku Vilmantu Marcinkevičiumi leido papuošti namus gerais meno kūriniais. „Mums įsigyti Vilmanto darbų yra garbė“, – pabrėžia ji. O linksmai pašiepdama savo aistrą garsių žmonių biografijoms koridoriuje pakabino Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio nuotrauką.
Nenoriu dirbti mažiau
Virginija ir Vaidas domisi maisto kultūra, yra aktyvūs Gurmanų gildijos nariai, tiesa, namų virtuvė – vyro valdos. „Negaminu visiškai, laiminga perleidžiu tą darbą vyrui. O Vaidas moka ir mėgsta. Aš esu atsakinga už grožį, estetiką, serviravimą“, – šypsosi pašnekovė. Ir priduria, kad po maisto, drabužių parduotuves vaikšto tik iš reikalo. Užtat mielai leidžia laiką interjero salonuose, ypač – keliaudama.
Daug dirbantys sutuoktiniai į ilgesnes – dviejų savaičių – atostogas išsiruošia kartą per metus, todėl iš anksto planuoja ir kelionėms skiria ilguosius savaitgalius. „Esame labai socialūs, daug bendraujantys, smalsūs ir naujų potyrių ieškantys žmonės, tad veiklos turime daug, – pasakoja verslininkė. – Abu su vyru mėgstame naująsias technologijas, tad nedaugžodžiaudami elektroniniame kalendoriuje tiesiog pažymime būsimus renginius, suderiname planus. Taip pat smagu iš ryto pabusti, pamatyti saulę ir išlėkti kur nors pasigėrėti žydinčiu rožynu ar žiemą pačiuožinėti nuo kalniuko.“
Moteris sako nejaučianti poreikio tinginiauti, jiedu su vyru net poilsio dieną stengiasi nueiti bent 12 000 žingsnių. „Kai mane ragina pailsėti, atsakau, kad nenoriu dirbti mažiau. Noriu būti sveika, dirbti daug, prasmingai ir ilgai. Darbas leidžia jaustis reikalingai, tobulina, padeda nepritrūkti entuziazmo, augina ir grūdina“, – įsitikinusi Virginija.
