Rožės - ir jaunystei, ir sveikatai

„Mano močiutės grožis skyrėsi nuo kitų moterų tuo, kad plaukai pražilo jai esant kokių trisdešimties metų, ir jos skaistus, jaunas, veidas, įrėmintas žilų plaukų, atrodė tarsi rožė po ankstyvu sniegu, – todėl ji mėgo į plaukus įsismeigti gyvą rožę.“
Iš Gabrielės Giunterytės Puzinienės (1815-1843) dienoraščio.

Harmonizuojantis aromatas

Pasak „Marmozel“ ir „Mister“ kosmetikos kūrėjos Vilmos Žmakovos, maža augalų, kurie taip visapusiškai, kaip rožė, gali pasirūpinti moters vidiniu ir išoriniu švytėjimu. Drėkinant veidą rožių drėkikliu, tepant kremu ar aliejumi su rožių aliejumi ir dar kvėpinantis rožių turinčiais kvepalais, moteris tarsi žydi. Rožė suteikia moteriai pasitikėjimo savo prigimtimi, subtilų erotiškumą, o visų svarbiausia – primena mums, kaip reikia mylėti – atveria širdį besąlygiškai meilei. Tokia moteris nelieka nepastebėta, šalia jos norisi būti, nes ji spinduliuoja meilę, taiką, ramybę, stiprybę.

Dovilė Rylienė, „Sibirkos“ rožyno šeimininkė, sako, kad augindama rožes suprato, jog svarbiausias jai yra jų aromatas: „Nosis tapo labiau „treniruota“ – įdomu užuosti skirtingus rožių aromatus: vienų kvapas labiau gėlinis, kitų – vaisinis, dar kitų – kartus, primena prieskonius. Yra veislių, kurių kvapas erzina ir jas jau iš tolo užuodžiu.“

Tiems, kurie myli rožes (ne tik moterys) – jų kvapas, išvaizda turi labai didelį poveikį: jos ramina, jos džiugina, nuima stresą. O tie, kas abejingai žiūri į rožes, gavę labai kvapnių paprastų sodo rožių puokštę, visada nustemba. Nustemba ne dėl rožių grožio, o dėl kvapo – kvapas retai ką palieka abejingu. Nes šiais laikais didžioji dauguma modernių hibridų bei šiltnamių industrijai sukurtų veislių yra bekvapiai. Rožės šakeles ar atžalas, kaip brangų atsiminimą apie gimtuosius namus, pasiimdavo emigrantai iškeliaudami į tolimus kraštus. Tokiu būdu į Ameriką atkeliavo daug rožių iš Europos. Nutekėjusios į svetimą kraštą jaunos moterys prašydavo mamų atsiųsti iš gimtinės rožių šakelių.

"Marmozel" archyvo nuotr.

Rožių gimtinėje

Rožė persų kultūroje vaidina ypatingą vaidmenį, toli gražu ji nėra tik botaninis augalas ar grožio eliksyras. Sakoma, kad ji – tai pranašo Muhamedo prakaitas, krintantis iš rojaus. Rože kvepia islamo poezija, muzika, religija ir, žinoma, virtuvė. Jos vardas „Gulab“ arba „Gul“. Lakštingala „Bul-bul“, rožė „Gul-gul“, kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip rožė negali nekvepėti. Ne veltui „Gul-gul“ turi daug prasmių, ne veltui rožių girliandos ir žiedlapiai naudojami religinėse apeigose. Rožė – sakralinis augalas, turintis „dieviškojo aš“ prasmę; rožė, tai gyvenimo aistra, o jos spygliai – gyvenimo kančios; rožės kvapas tai - gyvenimo grožio kvapas. Apie rožių kultūrą galima skaityti paskaitas, rašyti knygas, todėl palieku tai žinovams. Ilgus tūkstantmečius rože žavėjosi persų valdovai, išminčiai ir tikintieji.

Būtent iš Persijos rožė paplito po visą pasaulį. Paplito kaip meilės, dorybės ir turtingumo gėlė, visgi labiausiai pagerbta ir kvapniausia ji savo gimtinėjė, Persijoje. Šiuose kraštuose gerai kvepėti privalu, tai dorybės požymis. Rožių eterinis aliejus yra be galo brangus, tik kiekvienam savaip. Musulmonui brangus, nes pasitepęs juo kreipiasi i Alachą, vakariečiui brangus, nes iš 3,5 tonų rožių vandens išgaunama vos 60 -100 ml rožių eterinio aliejaus.

Kad moterys žydėtų

Kosmetikos gamintoja Vilma Žmakova pastebi, jog rožių vandens ir rožių eterinio aliejaus pagrindu pagaminta kosmetika suteikai odai ir grožio, ir sveikatos: drėkina, ramina odą (todėl puikiai tinka ir jautriai odai), padeda išvengti ankstyvo senėjimo požymių: švelniai lygina raukšleles, tonizuoja odą būti elastingesne, stangresne, sklandžios medžiagų apykaitos pasekmėje gerėja odos spalva, ji tampa labiau vientisa, mažėja pigmentinių dėmelių spalviniai skirtumai. Tuo pačiu kvėpina odą ir moters širdį.

Rožių vanduo dar naudojamas gydyti: hormoninei veiklai balansuoti (įvairaus amžiaus žmonėms, moterims labiau, bet ir vyrams), psichinei sveikatai – stimuliuoja nervų sistemą, padeda gerai jaustis. Taip pat padeda pasiklydus mintyse, nesugebant apsispręsti – pauostykite rožės ir išsigrynins esminė mintis.

Skonio atradimai

Rožių vandeniu galima gardinti desertus, gėrimus, praturtinti paprastą geriamą vandenį. Tokiu būdu, kūnas patirs tiesioginę fizinę ir kvapų terapiją. Eteriniai aliejai ir hidrolatai ne tik suteikia maistui nuolatinį kvapo ir skonio šviežumą. Juose esančios aromatinės medžiagos dirba nematomą, bet labai svarbų emocijas bei mintis balansuojantį darbą: pasijusite ne tik ypatingai skaniai pavalgę, bet ir atsipalaidavę, pakylėti.

Pasigaminkite rožių arbata su kardamonu ir šafranu. RECEPTAS

"Marmozel" archyvo nuotr.

Į šiltą vandenį sudėkite patraiškytas kardamono ankštis, šafraną, rožių žiedelius (jie nebūti jei naudosite rožių hidrolatą, visgi – suteikia puikų vaizdą). Truputį muskato riešuto sutarkuotų miltelių. Uždenkite dangčiu ir keletą minučių pavirkite, įpilkite rožių vandens (1 litrui vandens 2-3 arbat. šaukšteliai hidrolato), truputį druskos skoniui paryškinti. Uždenkite ir leiskite skoniams susijunti. Po 10 min. galima mėgautis ypatingai darniu rytietišku aromatu, švelniu skoniu. Pagardinimui tinka medus arba cukranendrių cukrus. Tai vakaro harmonizuojanti arbata. Ypatingai tinka moters širdžiai sušildyti.

Norite laimėti rožių priemonių? Dalyvaukite konkurse!

www.marmozel.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis