„Pastaruoju metu daug kalbame apie tai, kaip svarbu būti vieningiems. Kurdamas šią kolekciją vis galvojau, kad tvirti ryšiai tarp žmonių pirmiausia gimsta iš bendros istorijos, kultūros ir pažinimo. Iš jų natūraliai formuojasi pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir bendri sprendimai. Todėl „BALTICA“ vysčiau kaip pasakojimą apie kultūrą, kuri per ženklus, ornamentus ir tekstilę primena, kiek daug bendro turime“, – sako Almantas Kunskas.
Kurdamas kolekciją dizaineris tyrinėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos tekstilės paveldą. Analizuodamas etnografinius audinius, ornamentus ir jų simboliką jis pastebėjo, kad daugelis ženklų, šiandien laikomų savitais vienos tautos simboliais, įvairiomis formomis kartojasi visame Baltijos jūros regione. Šis atradimas tapo pagrindine kolekcijos „BALTICA“ idėja – pažvelgti į Baltijos jūrą kaip į bendrą kultūrinę erdvę, kurioje žmones šimtmečius jungė ne tik prekyba, bet ir amatai, tekstilės tradicijos bei bendra vizualinė kalba.
Šimtmečius Baltijos jūra buvo viena svarbiausių prekybos ir kultūros jungčių Europoje. Per ją keliavo gintaras, linai, vilna, audimo technologijos, dažymo būdai ir ornamentai, kurie ilgainiui įsitvirtino skirtingų tautų tekstilėje. Žvelgiant į visą regioną kaip į vieną kultūrinę erdvę, tampa akivaizdu, kad tekstilė buvo kur kas daugiau nei apranga – ji pasakojo apie žmogaus kilmę, pasaulėžiūrą, bendruomenę ir ryšį su aplinka.
Audinių raštuose užkoduota bendra Baltijos regiono istorija
„BALTICA“ gimė iš smalsumo suprasti, kaip per audinius galima papasakoti istoriją apie visą Baltijos jūros regioną. Tyrinėdamas etnografinius audinius, siuvinius ir mezginius, Almantas pastebėjo, kad daugelis ornamentų skirtingose šalyse kartojasi jau šimtmečius. Vienur jie buvo audžiami į juostas, kitur išsiuvinėjami marškiniuose ar įmezgami į vilnonius drabužius, tačiau jų forma ir simbolinė prasmė išliko stebėtinai artima.
Kolekcijoje atsikartoja rombai, zigzagai, saulės ženklai, aštuonkampės žvaigždės ir kiti ornamentai, kurių istorija siekia šimtmečius. Dalis jų aptinkami dar bronzos amžiaus ar net neolito laikų keramikoje, gintaro dirbiniuose ir metalo papuošaluose, o vėliau persikėlė į tekstilę. Vienas seniausių Europoje rombo motyvų nuo seno simbolizavo dirbamą žemę, vaisingumą, gyvybės tęstinumą ir žmogaus ryšį su gamta. Saulės ratai bei aštuonkampės žvaigždės Baltijos regiono tautoms priminė šviesą, metų ciklą, pasaulio tvarką ir gamtos ritmą. Šie ženklai iki šiol aptinkami lietuvių, latvių, suomių, lenkų ir Skandinavijos tekstilėje, tik kiekviena kultūra juos perteikė savaip.
„Man buvo svarbu parodyti, kodėl šie ornamentai išliko gyvybingi per šimtmečius. Jie pasakoja apie žmonių santykį su gamta, bendruomene ir pasauliu. Norėjosi, kad šiandien jų prasmės skambėtų šiuolaikiškai, natūraliai įsilietų į kasdienį gyvenimą ir padėtų žmonėms iš naujo atrasti savo kultūrą“, – pasakoja dizaineris.
Šie atradimai tapo pagrindu visai kolekcijai. Joje susipina bendras Baltijos regiono kultūrinis pasakojimas, kuriame audiniai tampa savotišku žemėlapiu, jungiančiu skirtingas šalis, laikotarpius ir žmones.
Spalvos, įkvėptos Baltijos kraštovaizdžio
Kolekcijos vizualinė kalba gimė ne tik iš ornamentų, bet ir iš Baltijos regionui būdingų spalvų. Smėlio atspalviai primena pajūrį ir kopas, gintaro tonai – vieną ryškiausių Baltijos simbolių, sodri mėlyna atkartoja jūros gilumą, o sodri žalia įkvėpta regiono miškų ir pušynų, kurie šimtmečius formavo čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Šios spalvos kolekcijoje kuria vientisą pasakojimą apie kraštovaizdį, kuriame gimė regiono amatai, tekstilė ir kultūrinė tapatybė.
Kolekcijos idėją papildo ir tvarumo principai. Didelę dalį audinių sudaro perdirbta medvilnė bei perdirbtas poliesteris, o visi naudojami audiniai pažymėti „OEKO-TEX® STANDARD“ sertifikatu. Audinių spaudai pasirinkta Rygoje veikianti įmonė, naudojanti tvaresnę skaitmeninės spaudos technologiją, padedančią sumažinti vandens sąnaudas ir gamybos atliekas, o likę audinių likučiai perduodami perdirbti tekstilės perdirbimo įmonei SIA „Eco Baltia vide“.
Almanto kolekcijoje atrinktos spalvos tampa emociniu fonu, leidžiančiu pažvelgti į Baltijos regioną ne per žemėlapio ribas, o per žmonių patirtis, gamtą ir paveldą, kuris iki šiol išlieka gyvas kasdienėje kultūroje.
Kultūra kaip bendros ateities kalba
Šiandien, kai Baltijos jūros regiono šalys vis dažniau ieško bendrų sprendimų ir stiprina tarpusavio ryšius, kultūra įgauna dar vieną svarbų vaidmenį. Ji primena, kad bendrystė prasideda gerokai anksčiau nei politiniai susitarimai – ji gimsta iš bendros atminties, žmonių kuriamų ženklų, istorijų ir gebėjimo atpažinti vieniems kitus. Būtent šią mintį Almantas Kunskas siekia perteikti kolekcijoje „BALTICA“, kurioje senieji Baltijos regiono ornamentai ir simboliai įgauna šiuolaikinę formą ir tampa pasakojimu apie kultūrą, keliaujančią per laiką, valstybių sienas ir kartas.
„Kurdamas šią kolekciją vis galvojau apie tai, kiek daug dalykų mus sieja, nors kasdien dažniau pastebime skirtumus. Man atrodo, kad kultūra turi ypatingą galią priminti šį bendrumą. Drabužis kaip meno kūrinys gali būti daugiau nei gražus daiktas – jis gali tapti istorija, pokalbio pradžia ir kvietimu iš naujo pažvelgti į savo šaknis bei žmones, su kuriais dalijamės tuo pačiu regionu“, – sako Almantas Kunskas.
Jo teigimu, paveldas išlieka gyvas tol, kol yra pažįstamas, interpretuojamas ir tampa šiandienos kultūros dalimi. Todėl „BALTICA“ kviečia pažvelgti į Baltijos jūrą kaip į bendrą kultūrinę erdvę, kurioje šimtmečius keliavo žmonės, idėjos, amatai ir ženklai, iki šiol primenantys, kiek daug bendros istorijos ir kultūrinių sąsajų sieja Baltijos jūros regiono šalis.
