Rygos mados savaitei įsibėgėjus, surengtas vienas laukiamiausių šou – 2026 m. rudens kolekciją pristatė žymi vietos dizainerė Iveta Vecmane. Jos mados namai garsėja nepriekaištingais kostiumėliais, elegantiškais švarkais ir moderniai interpretuojamais klasikinės aprangos kodais, o tarp dizainerės klienčių – ir Latvijos garsenybės.
Dvilypis įvaizdis
Dar žvalgantis užkulisiuose buvo aišku, kad šis mados šou taps ypatingu spektakliu. Kiek toliau nuo persirengimo ir makiažo zonų bendroje erdvėje stovėjo raudonas „Ferrari“ automobilis, kurio numeriuose tebuvo dvi raidės „IV“, nurodančios dizainerės inicialus – Iveta Vecmane. Pertraukos metu sportinis automobilis perstumtas ant podiumo, kur tapo pagrindiniu pristatymo scenografijos elementu, bylojančiu apie greitį, malonumą, nerūpestingumą ir siekį pabėgti nuo kasdienybės.

Naujosios kolekcijos pavadinimas „Melancholia XV: Morphine“ sujungia melancholišką nuotaiką, sapnus ir norą atsiriboti. Tai nuoroda į senovės graikų sapnų dievą Morfėją, iš kurio vardo kilo bendrinė sąvoka, reiškianti miegą sapnuojant malonius sapnus, ir morfiną – skausmą malšinančią ir atsiribojimo būseną sukeliančią medžiagą. Šioje dvilypėje prasmėje ryškėja kontrastingas kolekcijos moters įvaizdis – išoriškai ji išlaiko ramybę, tačiau jos vidinis pasaulis lieka paslėptas.

Kontrastai ir gundymo elementai
Rudens kolekcijoje vyravo tik trys spalvos: juoda, balta ir raudoni akcentai, o papildomo gylio suteikė odiniai aksesuarai, lateksas ir perregimi nėriniai. Manekenėms žengiant podiumu, raudonas pamušalas kontrastavo su tamsiais švarkų ir sijonų audiniais, blizgūs sidabro žvyneliai – su aklina juoda. Nepriekaištingai pasiūti klasikiniai kelnių ir sijonų kostiumai, dryžuoto audinio švarkai ir paltai bei gundančių siluetų sijonai aukštais skeltukais – visa tai kūrė įtampą tarp aiškios struktūros ir atvirumo.

Pirmą kartą savo kūryboje I. Vecmane panaudojo nėrinius – nuo palaidinių, kojinių iki kaukių, dengiančių modelių akis. Trapių nėrinių kuriama romantika kontrastavo su architektūriškais kostiumėliais, kontrastas taip pat buvo kuriamas dekoro ir apdailos elementais, sugretinant griežtumą ir švelnumą. Juodų lietpalčių apatinis kraštas atrodė tarsi paskubomis nuplėštas, tačiau juos puošė svajingos iš audinio susuktos rožės, o baltos suknelių apykaklės buvo pervertos metaliniais spygliais. Kolekciją vainikavo ne tradicinė balta nuotakos suknelė, o klasikinio stiliaus baltas smokingas.

Galerija: