Apie prancūzių stilių sklando savotiška legenda. Šiek tiek išsidraikę plaukai, tobulai pasiūtas švarkas, gebėjimas devintą ryto metro atrodyti santūriai ir elegantiškai, o vidurnaktį Sen Žermeno rajone – tiesiog užburiančiai. Šis įvaizdis ilgainiui tapo kone stiliaus idealu. Vis dėlto mados pasaulio stebėtojai sutinka: tai, ką pasaulis vadina „prancūzišku stiliumi“, turi kur kas daugiau bendro su disciplina ir subtiliu skoniu nei su atsitiktine elegancija.
Tokį prancūzės įvaizdį per dešimtmečius kūrė ir kinas, ir mada. Vanessos Paradis lengvumas, santūri Catherine Deneuve elegancija ir apgalvotas Jane Birkin nerūpestingumas suformavo globalų stiliaus archetipą. Tarptautinė žiniasklaida jį dar labiau išpopuliarino, kol „prancūzė“ tapo beveik mitine figūra – moterimi, kurios garderobas visuomet atrodo nepriekaištingai.
Tačiau realybė gerokai įvairesnė. Ne kiekviena prancūzė kasdien vilki neutralių spalvų kostiumus ar rankoje nešasi pintą krepšį. Prancūzija skiriasi regionais, kartomis ir stiliais. Vienos moterys renkasi maksimalizmą, kitos – gatvės madą, o kai kurios mada apskritai nesidomi. Vis dėlto po šia įvairove dažnai slypi bendras principas: puikus proporcijų pojūtis, gebėjimas „išgryninti“ įvaizdį ir subtiliomis detalėmis suteikti jam rafinuotumo. Drabužiai čia pasirenkami taip, kad derėtų su pačia moterimi, o ne vien su tendencijomis. Juk tai, ką vieni vadina geru skoniu, kiti gali laikyti pernelyg santūriu – skonis visuomet išlieka subjektyvus.
Vis dėlto yra kelios stiliaus taisyklės, kurias prancūzės, regis, taiko itin nuosekliai. Štai penki principai, dažniausiai lydintys jų garderobą.
1. Pastangos atrodyti lengvai – kruopščiai suplanuotos
Natūralaus prašmatnumo legenda daug kuo skolinga tokioms moterims kaip Jane Birkin, Inès de la Fressange ir Emmanuelle Béart. Iš tikrųjų niekas jų „natūraliuose“ ir lengvuose įvaizdžiuose nėra atsitiktina. Marškiniai atsegti būtent tiek, kad atrodytų laisvai, bet kartu ir jausmingai, džinsai idealiai gula ant klubų. Paryžietės instinktyviai jaučia proporcijas. Jei siluetas griežtas, plaukai jį sušvelnina. Jei lūpų dažai ryškūs, drabužiai tampa paprastesni. Visada išlaikoma pusiausvyra, o paslaptis atrodyti natūraliai slypi gebėjime tiksliai žinoti, kur sustoti. Tobuli pirkiniai? Lino marškiniai, ilgas vilnonis paltas ir tiesaus kirpimo džinsai iš vintažinių ar antrų rankų parduotuvių.
2. Svarbiausia – nepriekaištingas kirpimas
Jei Prancūzijoje yra viena neatleistina klaida, tai – prastai tinkantys drabužiai. Pečiai turi tiksliai sutapti, kelnių kraštas turi gražiai kristi ant batų, o paltas privalo turėti struktūrą. Kai Yves Saint Laurent 1966 m. pristatė moterims skirtą smokingą, jo galia slypėjo būtent kirpime. Preciziškas siluetas pavertė iš vyriškos spintos pasiskolintą drabužį moterų savarankiškumo simboliu. Ta pati logika galioja ir šiandien – nesvarbu, ar drabužis iš aukštosios mados namų, ar iš masinės mados parduotuvės. Drabužiai dažnai koreguojami: trumpinami kraštai, siaurinamas liemuo, nes jie turi prisitaikyti prie kūno.
3. Neutralios spalvos – strateginis pasirinkimas
Neutralios spalvos yra giliai įsišaknijusios prancūziškame garderobe, nors kartais toks santūrumas gali pasirodyti šiek tiek nuobodus. Prancūzai labai atsargiai vertina prasto skonio riziką, todėl vietoj drąsesnių pasirinkimų dažnai renkasi neutralią juodos, tamsiai mėlynos, pilkos ar dramblio kaulo paletę – nuo žiemos iki vasaros. Coco Chanel palikimas čia vis dar labai juntamas: jos sprendimas juodą spalvą paversti modernia ir miesto stiliaus simboliu iš esmės pakeitė XX a. garderobą. Taisyklė paprasta – tik vienas ryškesnis akcentas: rankinė, paltas ar net nagų lakas.
4. Tendencijos filtruojamos, bet niekada nekopijuojamos
Paryžius – mados sostinė, tačiau kasdienis gyvenimas atrodo visai kitaip. Nereikėtų manyti, kad prancūzės iškart ima dėvėti tai, ką ką tik matė ant podiumų. Jos pirmiausia analizuoja, stebi ir tik tada pasirenka kai kurias naujas tendencijas – tačiau pačia praktiškiausia jų forma. Prancūzė gali perimti sezono spalvą, bet ją derinti su prieš dešimtmetį pirktu kostiumu. Ji gali išbandyti siluetą, matytą podiume, tačiau jį derinti su paprastais džinsais ar klasikiniais mokasinais. Garderobas čia laikomas ilgalaike investicija, todėl jis kuriamas apgalvotai ir pamažu.
5. Neapsiribokite „moteriškais“ drabužiais
Viena subtiliausių prancūziško gero skonio taisyklių – moterų skyrius parduotuvėje nėra riba. Dešimtmečius prancūziško stiliaus ikonos drąsiai skolinosi drabužius iš tradiciškai „vyriškos“ spintos. Šiandien idėja, kad elegancija neturi lyties, tapo visiškai natūrali. Nuo tada griežti kostiumai, standūs marškiniai, klasikiniai mokasinai ir struktūruoti paltai tapo daugelio moterų garderobo pagrindu. Pasivaikščiojus Paryžiaus gatvėmis galima pamatyti didelius švarkus, vyriškus megztinius, tiesaus kirpimo kelnes ir vintažinius kostiumus iš vyrų skyriaus. Ir iš tiesų – tai viena labiausiai viliojančių ir kartu moteriškiausių prancūziško stiliaus formų. Šiuo požiūriu geras skonis reiškia laisvę.
