Paryžius, 2025 m. liepos 7 d. – Po aukštomis Paryžiaus Amerikos katedros arkomis susiliejo mada, istorija ir kultūrinis paveldas, sukuriant laiką pranokstantį reginį. Serbijos dizainerė Mia Kostov savo naujausia kolekcija atgaivino imperatorienės Teodoros dvasią, atsinešdama senovės miesto Caričin Grad – Justiniana Prima – aurą.

Į praeities auksinius siuvinėjimus įaustos ateities vizijos.

Per siluetus, kuriuos įkvėpė imperatorių eros mozaikų tvirtybė ir tylus didingumas, kuriuo kadaise garsėjo imperatoriaus Justiniano savo žmonos garbei pastatytas miestas, Mia Kostov pristatė nesenstančią kolekciją, kuri nepriklauso nei praeičiai, nei dabarčiai, o tik amžinybei. Tai daugiau nei mada. Tai imperatorienės sugrįžimas. O kartu su juo ir Serbijos sugrįžimas į Europos kultūros žemėlapio centrą. Šis renginys buvo ne tik Balkanų mados istorijos viršūnė, bet ir gilaus nacionalinio pasididžiavimo akimirka. Oficialiai paskelbta, kad Justiniana Prima bus pristatyta specialiai jai skirtame dokumentiniame filme, kuris taps 2026 m. atidaromo naujojo Bizantijos paviljono Luvre nuolatinės ekspozicijos dalimi.

Pirmą kartą lankytojai iš viso pasaulio turės galimybę atrasti Pietų Serbiją ne tik per jos archeologinius turtus, bet ir per dizainą, pasakojimus bei emocijas. Tai, kas kažkada buvo paslėpta, dabar atsidūrė pasaulinio dėmesio centre. „Teodora nėra praeities vaiduoklis – ji yra jėga, gyvenanti kiekvienoje moteryje, kuri vadovauja elegantiškai ir įtikinamai”, - po renginio sakė Mia Kostov. – „Ši kolekcija yra mano duoklė jai ir Serbijos dvasiai – stipriai, spindinčiai ir giliai įsišaknijusiai“.

Kiekviena klostė, tekstūra ir siluetas. Žiūrovai tapo liudininkais, kaip akmuo virto šilku, o paveldas – aukštąja mada. Tai buvo meninis ir simbolinis tiltas tarp Lebane ir Paryžiaus, tarp užmirštos Bizantijos imperijos ir šiuolaikinių Europos podiumų. Serbijos menas, istorija ir šiuolaikinis dizainas žengė į pasaulinę areną, o Pietų Serbijos regionas, kuris turtingas kultūra, paslaptimis ir grožiu tampa nauja, autentiška kelionės vieta visiems, ieškantiems prasmės anapus paviršiaus. Teodoros palikimas ir toliau įkvepia menininkus, istorikus ir šiuolaikines moteris visame pasaulyje. Ji buvo moteris, kuri sukūrė imperiją, o Justiniana Prima lieka akmenyje išraižyta poema apie jos didybę.

Teodora nebuvo mitas. Ji buvo reali. Ir ji yra amžina.