Ši linija ne tik apie madą, bet ir apie vyro savęs paieškas visuomenėje, kurioje keičiasi vyriškumo samprata. Tradiciniai bruožai – emocinis santūrumas, dominuojantis vaidmuo – po truputį užleidžia vietą autentiškumui, jausmams, atvirumui.
„Daugelis vyrų slepiasi po vienspalviais drabužiais, bijodami būti nesuprasti. Bet laikas kalbėti garsiau – spalvomis, simboliais, istorijomis“, – sako Almantas. Ši marškinių linija atliepia ir socialinius klausimus: vienišumą, emocinę izoliaciją, kylančią iš baimės atvirai kalbėti apie jausmus, bei socialinių tinklų spaudimą nuolat lyginti save su kitais. „Out Of Blue“ tampa raginimu permąstyti: ką reiškia būti vyru šiandien? Ir kaip vyriški marškiniai gali padėti iš naujo atrasti save?
Simboliai, spalvos ir naujas vyriškumo kodas
Kolekcijos „Out Of Blue“ marškinių linija gimė iš paprasto, bet drąsaus pastebėjimo: Lietuvoje vyriški raštuoti marškiniai vis dar retas reiškinys, dažniausiai paliekantis vyrus tarp minimalistinio formalumo ir tylos. Almantas Kunskas nusprendė šį tylos kodą sulaužyti. Pasitelkdamas tris asmeninius simbolius – AK logotipą, akį ir nudegimo raštą, dizaineris sukūrė vizualinį pasakojimą, kuris tarsi autobiografija nugula ant audinio ir leidžia marškiniams tapti kalbančiais apie savo ir kiekvieno vyro asmeninę istoriją.
Kiekvienas simbolis – tai atvira dizainerio išpažintis: logotipas, sudarytas iš „A“ ir „K“ raidžių, žymi kūrybinę visumą, kurioje vardas ir kūryba susilieja į vieną; akis primena kitokio matymo dovaną, įkvėptą vaikystėje patirto žvairumo; nudegimo raštas – tai emocinis randas, kuris iš skausmo virto ornamentu, tarsi tylus pasakojimas apie gebėjimą išgyventi ir augti. Spalvos čia nėra tik estetiniai pasirinkimai – jos tampa nuotaikos ir tapatybės kodu: balta – kaip pradžia ir tuštuma kūrybai, mėlyna – pasitikėjimo ir ramybės ženklas, smėlio – žemiškumo, tekstūros ir atminties metafora.
Ši linija kalba ir apie vyro santykį su savimi: apie tai, kad vyriškumas nebėra vien dominuojantis, griežtas ar tylus – jis gali būti atviras, jautrus ir ieškantis žmogiško ryšio. Tai ypač svarbu šiandien, kai vyrai dažnai susiduria su emocinio uždarumo problema, bijodami būti laikomi „nevyriškais“. Tai tampa nematoma kliūtimi, trukdančia atvirai kalbėti apie jausmus, ieškoti pagalbos ir atrasti bendrumą.
Kolekcijos veidais tapo žinomi akademikai
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto strategijos ir komunikacijos prodekanas doc. dr. Vytis Silius ir Istorijos fakulteto akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas dr. Norbertas Černiauskas, žinomas kaip knygų „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918–2018“ ir „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ autorius, palaikė Almanto Kunsko kūrybinį projektą ne tik žodžiais – jie stojo prieš fotoobjektyvą ir tapo kolekcijos „Out Of Blue“ dalimi. Abu akademikai pritaria, kad tokie drabužiai skatina kalbėti apie tai, kas svarbu: vyro tapatybę, kultūrinę savivoką ir laikmečio ženklus. Šis palaikymas nėra neatsitiktinis, nes šiandien vyriškumas tampa diskusijų lauku, kuriame istorija, mada ir socialinės problemos susitinka. Vyrai vis dažniau ieško būdų būti matomais ir girdimais ne per tradicinį santūrumą ar jėgos demonstravimą, bet per autentiškumą, jausmų raišką ir net simbolinius audinių marginimus.
Dizainerio pirmosios kolekcijos drabužiais puošėsi ne viena įžymybė
Dar prieš pristatydamas savo vyriškų marškinių liniją, Almantas Kunskas debiutavo ryškia kolekcija „Gyvenimas kaip kaleidoskopas“, kurios drabužiais puošėsi ne viena Lietuvos žvaigždė. Tarp jų ir atlikėjos Giedrė Kilčiauskienė, Evgenya Redko, Vilija Matačiūnaitė bei televizijos ir laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė. Nors ta kolekcija alsavo spalvomis ir eksperimentais, „Out Of Blue“ perkelia Almanto kūrybą į naują lygmenį – šįkart jis dėmesį sutelkė į vyriškumą, savęs pažinimą ir tai, kaip audinio raštai gali tapti tapatybės ženklu. Tai daugiau nei drabužiai. Tai ir bandymas permąstyti, ką reiškia būti vyru šiandien, kai emocinis atvirumas ir jautrumas tampa ne silpnybe, o stiprybe.
Šių kūrybinių ieškojimų tąsa tapo ir Almanto magistro darbas Vilniaus dailės akademijoje, kurio ašimi jis pasirinko būtent naujovišką žvilgsnį į vyriškus marškinius, vyriškumo sampratą ir spalvas kaip dizainerio vizualinį identitetą. Šią kelionę ir profesinį augimą itin palaikė ir skatino Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedra – jo kūrybinių ieškojimų pradžia ir alma mater, kuriai dizaineris jaučiasi be galo dėkingas.
