Mada yra itin galinga nebyli komunikacijos priemonė, kartais garsiau nei žodžiai nupasakojanti ne tik apie žmonių skonį, bet ir apie pažiūras, tikslus, galimybes, asmenines savybes ar net vertybes. Ši taisyklė gyva kiekvieno iš mūsų kasdienybėje, tad natūralu, jog tarp oficialiųjų visuomenės atstovų – ypač. Čia mada visada daugiau nei drabužiai, tai pagarbos ir atsakomybės išraiška, kai apranga gali tapti įrankiu pozicijai išsakyti, skirtingų kultūrų ryšiams užmegzti, bendraminčiams suvienyti ar nesutariantiems žmonėms dar labiau atskirti ir netgi nebyliems, simboliniams signalams apie laikmečio aktualijas siųsti. Taigi, mada politikai yra ne tik artima. Mada ir yra politika.
Visgi straipsnyje šį kartą koncentruojamasi išskirtinai į pirmųjų ponių fenomeną, o ypač paskutines tris Jungtinių Amerikos Valstijų pirmąsias ponias. Kokią istoriją jos palieka po savęs? Kaip galime palyginti iš pirmo žvilgsnio nepalyginamas moteris, kuo ypatingas jų stiliaus palikimas ir kokį vaidmenį jų istorijoje sukūrė mada?
Pirmoji ponia – tai ypatinga neapmokama misija, pareigos bei privilegijos, kurios yra lydimos ir išskirtinių lūkesčių naštos. Tad kokia turėtų būti pirmoji ponia? Kurios iš jų iš tikrųjų įeina į istoriją ir, svarbiausia, kodėl?
Kalbant apie pirmąsias JAV ponias pasąmoningai mintyse iškyla gausybė prisiminimų apie legendinę Jacqueline Kennedy. Stilius, kuris įrodė esąs nepavaldus laikui, jos estetikos palikimo atspindžiai matomi bene visų jos įpėdinių drabužinėse, o savita J. Kennedy stilistika net tapo visuotinai atpažįstamu epitetu. Nors šį kartą detaliai jos nuopelnų neaptarinėsime, sunku neprisiminti vienos įspūdingiausių politiškos mados istorijos akimirkų, kai po tragiškos Jacko Kennedy žūties Jacqueline nusprendė viešai pasirodyti su ta pačia suknele, kuri vis dar buvo ištepta prezidento krauju. „Tegu jie pamato, ką padarė Jackui.“ Tai vienas ryškiausių istorinių momentų, kai drabužis įprasmino neabejotinai įspūdingą politinę žinutę.
Paminėtina ir spindinti holivudiška Ronaldo ir Nancy Reaganų pirmoji pora ar ikonišku kelnių kostiumu nepriklausomybę įtvirtinusi Hillary Clinton. Pastaroji ypač akcentavo savo aprangos svarbą net ir tuomet, kai pati kandidatavo į prezidento postą sakydama: „Kaip moteris, kandidatuojanti į prezidento postą, aš noriu vizualiai išsiskirti iš vyrų, bet kartu ir būti panaši.“
Laikui bėgant keičiasi ne tik valstybės lyderiai, jų antrųjų pusių vaidmenys visuomenėje, bet ir pačios visuomenės vertinimo kriterijai. Tad nauja realybė – nauji lūkesčiai ir vertinimo pagrindai. Sąmoningėjanti visuomenė kuria kitokią ateitį, kurioje mūsų vertybes įgarsina ne tik žodžiai, bet ir pasirinkimai, o grožis bei patrauklumas nebėra atskirai vertinami elementai, nes dabar svarbiausia – visuma. Pirmoji ponia – tai ne šiaip anoniminė kažkieno žmona ir ne grožio konkurso dalyvė. Juk net ir tokiame konkurse vertinama charizma, bandoma iškvosti apie gyvenimo tikslus, globalios taikos troškimus ir t. t. Pirmosios ponios – tai valstybių vadovų antrosios pusės, kurios lydėdamos savo vyrą į aukščiausią valdžios postą ir pačios ne tik įgauna tam tikrą titulą, bet kartu su juo prisiima ir svarbias atsakomybes bei pareigas – simbolinę misiją. Taigi kalbėdami apie tokio rango žmones negalime aklai vertinti tik estetinio grožio, nes jų pripažinimas neatsiejamas nuo jų nuopelnų.
Vertinant pirmąsias ponias sunku atskirti išorę nuo konteksto, įkvepiančius stiliaus pasiekimus nuo socialinės atsakomybės ir nuopelnų formuojant pavyzdį plačiąja prasme. Grožis yra pati nepastoviausia bei nekonkrečiausia sąvoka ir tikrai ne jis yra esmė, bet išorinis patrauklumas bei stiliaus pojūtis visada yra privalumai. Dėmesys išorei yra svarbus kiekvienos sėkmingos ir harmoningos asmenybės gyvenime, nes kodėl pasiekimus, nuopelnus ir visus kitus asmenybės privalumus turėtų slopinti atsaini išvaizda? Tai galioja visiems, tad ypač – oficialiems visuomenės atstovams.
Vis dėlto harmonijos bei asmenybės žavesio tikrai nebus, jei pastebėsime tik išorinį patrauklumą. Nors pasikeitę yra ir aprangos vertinimo kriterijai – nebežiūrime tik į paviršių ir nebevertiname tik to, gražu tai ar ne. Dabar labiau nei bet kada drabužiai reiškia daugiau nei tik aprangą. Svarbu tampa ir tai, kas yra jų autorius, ar prekių ženklo vertybės sutampa su konkretaus dėvinčiojo, ar dizaineris kuria stengdamasis įsisavinti socialiai atsakingo verslo principus ir t. t. Drabužiai pasako viską apie savo kūrėją, o juos dėvintieji tampa tos idėjos ar idėjų ambasadoriais. Įsivaizduokite situaciją, jei visuomenės atstovai rinktųsi politiškai nekorektiškų kūrėjų darbus. Tad kokie yra paskutinių trijų JAV pirmųjų ponių pasirinkimai? Ir kodėl, mano akimis, viena jų išsiskiria žymiai labiau nei kitos?
Michelle Obama, Melania Trump ir Jill Biden – trys pirmosios ponios ir trys visiškai skirtingi istoriniai etapai. Lygindami šias asmenybes, lyginame teoriškai to paties rango, to paties visuomeninio vaidmens, bet visgi nesulyginamas moteris. Pasaulio istorijoje yra buvę ir dabar yra įvairiausių pirmųjų ponių, kurios nebūtinai pribloškia savo grožiu – kartais už prigimtinius bruožus garsiau kalba jų darbai, charizma, diplomatinės savybės arba stilius. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar žavimės, ar piktinamės, šios moterys nepalieka abejingų.
Michelle Obama – intelektuali ir charizmatiška stiliaus revoliucionierė. Aš esu tikra Michelle’ės Obamos gerbėja ir šiame straipsnyje net nebandysiu to slėpti. Tai moteris, įprasminanti viską: intelektą, charizmą, išsilavinimą, profesinę sėkmę, šeimos vertybes, empatiją, drąsą, kūrybiškumą ir tikrą savitumą. Kaip kartą pati pirmoji afroamerikietė prezidentienė sakė: „Būdama juodaodė moteris, žinau, kad būsiu kritikuojama. Būsiu kritikuojama, jei atrodysiu pernelyg išskirtinai bei prabangiai, ir būsiu kritikuojama, jei atrodysiu per kukliai. Taigi pasirinkau viską sumaišyti.“
Būtent „mix and match“ stilistika išryškino ir taip istoriškai revoliucingos pirmosios ponios kaip ikonos statusą. Ji tikrai viena tų, kurioms kritika nelimpa. Deriniai be rankovių akcentuoja tvirtą jos kūną, o ne įprastą moterišką gležnumą, kurio buvo tikimasi iki tol. Šiuolaikiškos, nepriklausomos, sėkmingos moters stiprybė ir drąsa rinktis. O kur dar ilgaauliai, progos formalumo neatitinkantys ilgiai, netikėti ryškių spalvų pasirinkimai ir kiti stiliaus eksperimentai, kurie galėtų būti vertinami skeptiškai, bet vis dėlto būdavo pasitinkami su ovacijomis ir sveikinant už originalumą. Kas kuria tą originalumą? Michelle visada skyrė prioritetą vietiniams kūrėjams, taip skleisdama ne tik patriotizmą, bet ir suteikdama JAV dizaineriams ypatingą tarptautinį matomumą. Jos drabužinės kūrėjai: Carolina Herrera, Narciso Rodriguezas, Michaelas Korsas, Thomas Browne’as, Jasonas Wu, Donna Karan, Marcas Jacobsas, Oscaras de la Renta, Ralphas Laurenas, Marchesa, Tomas Fordas, Vera Wang, Tory Burch, Brandonas Maxwellas, Zacas Posenas, Josephas Altuzarra, Christianas Siriano, Calvinas Kleinas, Diane von Furstenberg...
Būtent Michelle Obama tapo tikra mados pasaulio nuomonės formuotoja, kurios pasirinkimai turėjo realios įtakos šios industrijos pokyčiams. Tai jau ne tik simpatijų ar antipatijų klausimas – pirmųjų ponių ar karališkųjų šeimų atstovių aprangos pasirinkimai daro įtaką globaliai ir vietinei mados pramonei, kuria tendencijas, tampa mokslinių mados tendencijų tyrimų objektu ir tuo, kas įkvepia mases.
„Didinga mūsų įvairovė – tikėjimų, rasių, įsitikinimų skirtumai nekelia grėsmės tam, kas esame – tai daro mus tokius, kokie esame“, – yra sakiusi M. Obama. Ji niekada nebuvo nė vieno konkretaus kūrėjo mūza, ši asmenybė – visų mūza, suteikianti šansą jauniems kūrėjams. Kartu – ir visiems ją stebintiesiems, nes šie gali jaustis taip, kad ir jie turi šansą perimti dalelę pirmosios ponios derinių. Ne veltui Michelle’ės Obamos spindesys neblėso ne tik visu Baracko Obamos kadencijų laikotarpiu, bet ir toliau ji pildo pirmosios ponios eros metu nusipelnytų net 12 įtakingiausių žurnalų viršelių sąrašą.
Melania Trump – šaltasis, nepalaužiamas grožis, viena kontroversiškiausiai vertinamų pirmųjų ponių. Legendomis apipintas santykis su vyru, mistifikuotas socialinis vaidmuo ir grožis, kurio niekas nepaneigs, bet kuris visos Donaldo Trumpo kadencijos laikotarpiu taip ir nenugulė nė ant vieno svarbiausio mados leidinio viršelio. Tikrai neneigsiu Melanios Trump garderobo pasiekimų, įspūdingo jos pačios grožio ir elegancijos. Nuo pat Donaldo Trumpo inauguracijos ji visada atrodė ypač stilingai, šiuolaikiškai, paisanti klasikinės elegancijos, bet kartu ir naujai. M. Trump įsiminė kaip tikra prabangos ikona, niekada neskyrusi ypatingo dėmesio vietiniams kūrėjams, bet galėjusi didžiuotis įspūdingiausiais mados kūriniais. Kaip ir visos D. Trumpo kadencijos laikotarpiu, taip ir per paskutinį viešą pirmosios ponios pasirodymą ji grakščiai žengė pasipuošusi visomis įprastomis jos šeimai intrigomis bei sunkiai suvokiamo aukštumo Christiano Louboutino aukštakulniais, o kur dar „kukli“ 75 tūkst. dolerių vertės „Hermes Birkin“ rankinė. Melania atvyko ir išvyko taip, kad tikrai jos nepamiršime.
Visgi tenka pripažinti, kad istorija, kurią po savęs palieka Trumpų šeima, trukdo žavėtis visu tuo išoriniu grožiu. Nemanau, kad Melania kada nors bus minima kaip Jacqueline Kennedy. Ir ne dėl to, kad būtų nusileidusi šiai grožiu ar stiliumi, o dėl to, kad pasaulis negrįžtamai pasikeitė ir išorinio grožio tokio rango žmogui jau nebeužtenka. Niekas to grožio neneigia, bet ant istorijos pjedestalo dabar keliamos tikros asmenybės su tikrais nuopelnais.
Kalbant apie pirmąsias ponias neįmanoma, o ir nereikėtų aklai atskirti aprangos nuo žmogaus, pirmosios ponios – nuo prezidento, o mados – nuo politikos.
Tai, kaip Melania Trump buvo ignoruojama įtakingiausių mados leidinių, o lyderiaujantys JAV dizaineriai (tokie kaip Tomas Fordas, Zacas Posenas, Markas Jacobsas) net atsisakė ją rengti, tik dar kartą parodo, kaip labai mada yra politiška, o pati politika neatsiejama nuo mados...
Jill Biden – išsiilgta ramybė be stiliaus ikonos pretenzijų, naujoji Jungtinių Amerikos Valstijų pirmoji ponia. Ji tikrai nekonkuruoja savo stiliumi su Melania Trump ar Michelle Obama, kukliau atrodo net ir už naująją viceprezidentę Kamalą Harris, bet šios pirmosios ponios nuopelnas tas, kad ji sugrąžino tikrą pirmosios poros harmoniją. Pagarba, tarpusavio parama, šeimos darna – žmogiškieji santykiai, kurių buvome net labai pasigedę. Jill įprasmina išsilavinusios, socialinėje veikloje aktyviai dirbančios moters ir puikų antrosios pusės vaidmenį. Jos apranga iš principo nepriekaištinga, iš naujo primena klasikinę amekietiškąją eleganciją, kuri tikrai nėra įkvepianti, bet ir nėra bloga. Tad, vertindama Jill Biden istoriniame kontekste, nepasigendu mados ikonos, nes naujos pirmosios poros misija yra atkurti ramybę, vertybinę pusiausvyrą, o tai kol kas sekasi puikiai. Toks vertybinis renesansas jau dabar kloja puikius pamatus būsimoms pirmosioms ponioms arba kitoms mados ikonoms, kurios sėkmingai skleidžiasi artimoje Jill Biden aplinkoje.
Akivaizdu, kad pirmoji ponia nebūtinai turi būti pagrindinė žvaigždė – per šią kadenciją ryškėja visas žvaigždžių būrys. Prisiminkime Joe Bideno inauguraciją – įvairovės, demokratijos, lygybės, laisvės ir pamatinių žmogiškųjų vertybių triumfo šventę. Ryškiausios lyderės moterys: Michelle Obama, Jill Biden, Kamala Harris, Hillary Clinton – visos vieningai pasirinkusios purpurinius atspalvius taip simboliškai įprasmino raudonos ir mėlynos spalvų junginį. Būtent šios spalvos, tradiciškai reprezentuojančios iki šiol priešiškas respublikonų ir demokratų puses, šį kartą atsiskleidė simboline purpurinės spalvos vienybės išraiška.
Kalbant apie naująją JAV pirmąją porą, neįmanoma nekalbėti ir apie pirmąją viceprezidentę. Įspūdinga moteris – įspūdingas naujas istorinis etapas. Ypač simboliniai buvo Kamalos Harris inauguracijos dienos pasirinkimai. Pirmoji istorijoje viceprezidentė ir pirmoji azijietiškų bei afroamerikietiškų šaknų turinti moteris, užimanti tokį postą, jau spėjo papuošti net amerikietiškojo „Vogue“ viršelį, bet tąkart jos apranga buvo tikrai daugiau nei mados atspindys. Viceprezidentė pasirinko JAV dizainerių kurtus drabužių derinius, kurie tapo netiesiogiai pamatines idėjas ir vertybes pabrėžiančiu įrankiu. Jos drabužių kūrėjai visada atspindi rasinę įvairovę, neretai yra afroamerikiečiai, be to, dar ir socialiai atsakingi, prisideda prie kovos su pandemijos padariniais. Ji netgi dėvi veido kaukes, kurios dažniausiai yra iš perdirbtų audinių arba audinių likučių, o inauguracijos proga pasirinko studijų laikų seserijos simboliu tapusį perlų vėrinį. Be to, Kamala Harris duodama priesaiką buvo prisaikdinta Sonios Sotomayor – pirmosios Lotynų Amerikos kilmės atstovės teisiniame tokio rango poste, o Biblija, ant kurios laikė ranką, anksčiau priklausė Thurgoodui Marshallui – pirmajam juodaodžiui JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjui. Taigi, visos detalės gerai apgalvotos – viskas iki mažiausios smulkmenos byloja apie kovą už rasinę lygybę, tautos vienybę, moterų teises. Kaip pati K. Harris sakė, ji yra pirmoji, bet tikrai ne paskutinė moteris tokiame poste. Džiugu stebėti, kad ir mada gali tapti galingu įrankiu savo misijai išreikšti.
Jill Biden ir Kamala Harris svarbiausiomis progomis renkasi monochrominius spalvinius sprendimus, kuriančius įtaigų, stabilų ir patikimą įspūdį. Vis dėlto pirmosios ponios apranga aiškiai pabrėžia itin moterišką jos, kaip prezidento antrosios pusės, vaidmenį, o K. Harris visada atrodo šiuolaikiškiau ir oficialiau, taip akcentuodama aukštas savo einamas pareigas.
Kalbėdama apie naują pirmąją porą ne veltui akcentuoju aplinką, nes šį kartą tai tikrai komandinė pergalė už rasinę įvairovę, žmogaus ir atskirai moterų teises, už laisvę, taiką ir vertybes. Neatsitiktinai idėjinių asmenybių būryje būtent dabar suspindo ir jaunosios poetės Amandos Gorman istorinės, abejingų nepalikusios eilės. Tikro tikėjimo pilnos eilės, kurios taip įkvepiančiai kvietė visus turėti drąsos, visur įžvelgti šviesą ir patiems ta šviesa būti! Šis laikas – tai tikrai naujos realybės pradžia.
