Praeities takais: lietuviško grožio etalono formavimasis


Šviesūs ilgi plaukai, mėlynos išraiškingos akys, švelnūs veido bruožai – toks lietuvių tautosakos išpopuliarintas lietuvaičių grožio etalonas yra tolima praeitis. Mados istorikai teigia, kad stipriausias jo kaitos lūžis įvyko griuvus Berlyno sienai ir pasibaigus Šaltajam karui. Lietuvoje tai sutapo su nepriklausomybės atkūrimu. Kas nuo tada labiausiai formavo supratimą apie lietuvaičių grožį?

Nors iki laisvės proveržio mados pasaulyje karaliavo Modelių namai, lietuvaičių grožio standartus diktavo ne modeliai, o aktorės. Gražina Balandytė, Eugenija Pleškytė, Ingeborga Dapkūnaitė, Vaiva Mainelytė, Eugenija Bajorytė, Virginija Kelmelytė, Eglė Gabrėnaitė, Jūratė Onaitytė įkūnijo skirtingus tipažus. Atkūrus šalies valstybingumą, Lietuva ėmė garsėti kaip modelių kraštas. Šiuo metu pasaulinės mados olimpe sukasi, pačius garsiausius mados prekių ženklus reklamuoja, žymiausių dizainerių kolekcijas demonstruoja Edita Vilkevičiūtė, Julija Steponavičiūtė, Rasa Žukauskaitė, Giedrė Dukauskaitė, Eglė Tvirbutaitė ir kitos lietuvės. Jos garsina mūsų kraštą ne mažiau nei medalius skinantys sportininkai. Per laisvės trisdešimtmetį būtent modeliai ir gražuolių konkursų nugalėtojos ėmė formuoti grožio etaloną. Įtaką šiam procesui neabejotinai darė ir iki 2010 m. gyvavę Vilniaus modelių namai.



Edita Vilkevičiūtė
Edita Vilkevičiūtė
Audrius Solominas ir Robertas Daskevičius



Modelių namai


Nuo 1954 m. Vilniaus modelių namai po savo stogu glaudė tuomečius drabužių dizainerius (vadintus dailininkais), konstruktorius, siuvėjus. Čia gimė lietuvių mada. Talentingiausių tų laikų meistrų dėmesio sulaukdavo svarbūs partiniai veikėjai, o eiliniams piliečiams tekdavo nusifotografuoti patikusius drabužius ir pasisiūti patiems. Viena pagrindinių Vilniaus modelių namų užduočių buvo kurti standartinius, masinės gamybos drabužius. Beje, ši mados kalvė buvo viena žymiausių Sovietų Sąjungoje, tad nuolat rengdavo mados pristatymus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Kaip viename interviu yra teigusi karjerą šiuose namuose pradėjusi žymi dizainerė profesorė Jolanta Talaikytė, „čia dirbti norėjo visi, tai buvo prestižo reikalas ir kiekvieno modelio svajonė. Modelių namai buvo ta terpė, kur išmokdavai profesinių dalykų tarsi iš oro. Ta meistrystė tvyrojo visur – pradedant administracija ir baigiant žmogumi, kuris sėdėdavo prie įėjimo ir atidarinėdavo liftą. Būdamas tarp asų turėdavai pasitempti, nes kiekvienas čia dirbantis privalėjo atrodyti kaip nužengęs nuo žurnalo viršelio“. Šioje kūrybinėje įstaigoje darbavosi ir būrys etatinių modelių. Gražiausios Vilniaus merginos bei moterys nuo ryto rinkdavosi į darbo vietą ir gurkšnodamos kavą laukdavo primatavimo. Periodiškai vykdavo ir uždari, kviestinei publikai bei valdžios atstovams skirti mados šou. Kiekvienas čia dirbęs dizaineris būdavo atsakingas už tam tikrą drabužių grupės liniją.



Lietuvių mados pradmenys
Lietuvių mados pradmenys
Iš MOTERS archyvo



Vilniaus modelių namai leido žurnalą „Banga“. Jame publikuotos aktualios sezoninės kolekcijos, geriausi dizainerių modeliai. Leidinį būdavo sunku gauti, juo moterys dalydavosi, nes daugeliui rūpėjo nusikopijuoti patikusius drabužius ir jų iškarpas, – dar ir atkūrus nepriklausomybę, mados prekės ilgai buvo deficitas. Iš žurnale spausdintų nuotraukų galima susidaryti įspūdį, koks grožio etalonas tuo metu populiarintas. Modeliams buvo būdingos optimistinė arba svajinga veido išraiška, šukuosena ir makiažu prieš fotosesiją merginos dažniausiai pasirūpindavo pačios. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vilniaus modelių namų gerovė ėmė šlubuoti, teko persikelti į gerokai mažesnes patalpas, sumažinti ten ilgus dešimtmečius dirbusių darbuotojų skaičių. 2010-aisiais namai buvo uždaryti.



Lietuvių mados pradmenys
Lietuvių mados pradmenys
Iš MOTERS archyvo



Mis Lietuva


Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį itin išpopuliarėjo grožio konkursai. Buvo renkamos ne tik visos Lietuvos, bet ir atskirų miestelių ar universitetų gražuolės. Šios vėliau būdavo deleguojamos ir į šalies grožio karalienės rinkimus. Pirmasis toks konkursas „Gražioji vilnietė“ vyko 1988 m. Jį laimėjusi Ingrida Mikelionytė iškart atsidūrė dėmesio centre. Gerbėjai akylai sekė romantišką jos ir krepšinio žvaigždės Arvydo Sabonio vedybomis vainikuotą draugystės istoriją. Pirmasis grožio konkursas „Mis Lietuva“ surengtas 1989-aisiais. Jo karūna atiteko vienai iš konkurse dalyvavusių aštuoniolikmečių seserų dvynių Liucijai Gruzdytei. O konkurso vicemis buvusi meninės gimnastikos grupinių pratimų pasaulio vicečempionė Erika Meškauskaitė papuošė pirmąjį atkurtosios Lietuvos žurnalo „Moteris“ viršelį. Šlovės banga tėvynėje gražuolę nunešė į Niujorką, ten ji pradėjo modelio karjerą. Grožio karalienės titulą per laisvės trisdešimtmetį pelnė Rasa Kukenytė, Gabrielė Bartkutė, Daiva Anužytė, Jurgita Jurkutė, Gabrielė Martirosian ir kitos visuomenėje žinomos moterys.



Mis Lietuva-89 Liucija Gruzdytė su konkurso laureatėmis. Iš kairės Izolda Rukavišnikova, Dangira Rukšaitė, Erika Meškauskaitė, Lina Burbulytė ir Ingrida Mikelionytė
Mis Lietuva-89 Liucija Gruzdytė su konkurso laureatėmis. Iš kairės Izolda Rukavišnikova, Dangira Rukšaitė, Erika Meškauskaitė, Lina Burbulytė ir Ingrida Mikelionytė
Iš MOTERS archyvo



Sėkmė šiame konkurse ne vienai merginai buvo rimto karjeros šuolio startas. Daugelis tituluotų gražuolių atstovavo Lietuvai tarptautiniuose konkursuose, tapo kosmetikos kompanijų reklamos veidais, buvo kviečiamos dirbti televizijoje. Laidų vedėjomis tapusios išpopuliarėjusios gražuolės formavo nuo tautosakos nelabai nutolusio lietuviško grožio standartus. Tiesa, tautosakos standartus šiuolaikinės gražuolės tikrai pralenkė. Šiandienos divos spinduliuoja kūrybiškumu, šmaikštumu, artistiškumu.



Konkurso „Mis Lietuva-94“ dalyvės
Konkurso „Mis Lietuva-94“ dalyvės
Vladimiro Gulevičiaus, ELTA nuotr.



Podiumų era


Besibaigiantis šimtmetis pagimdė naują, dabar puikiai žinomų dizainerių kartą. Susidomėjimas Juozo Statkevičiaus, Sandros Straukaitės, Ramunės Piekautaitės, Julijos Žilėnienės (dabar – Julijos Janus), Seržo Gandžumiano, Vidos Simanavičiūtės ir kitų jaunųjų talentų kūryba pritraukdavo pilnas sales žiūrovų. Tolygiai augo ir modelių poreikis. Jaunoji dizainerių karta jų ieškojo gatvėse, klausinėjo aplinkinių apie pažįstamas gražias merginas. Taip Ramunės Piekautaitės ir Julijos Žilėnienės akiratyje atsidūrė vienas žymiausių Lietuvos modelių Renata Mikailionytė, – ją atrado tuometis studentas, dabar žymus scenografas Marijus Jacovskis. Daug gražuolių ant podiumo atvedė ir šio amato išmokė anuomet puikiai žinoma, pati kadaise modelio duonos ragavusi tuomečių manekenių motina tituluota Aksana Naujokienė. Ji viena pirmųjų įsteigė savo privačią modelių agentūrą „Aksmera“ ir atrado žymiuosius Lietuvos modelius Medą Jonaitytę, Juliją Maslinskają-Ulvydienę ir kt. Beje, vėliau šios merginos drauge su kolege R. Mikailionyte įkūrė ir savo profesionalią modelių agentūrą „Image group“, ši gyvuoja iki šiol. Modeliai tapo pagrindiniais pradėtų rengti mados renginių herojais. 1989-aisiais dizainerės Zitos Gustienės dėka atsirado Madų dienos. Šou vykdavo „Litexpo“ rūmuose, Dramos teatre, o paskutiniais metais – Sporto rūmuose. Šį renginį 1991 m. pakeitė festivalis „In Vogue Vilnius“.



„In Vogue Vilnius“
„In Vogue Vilnius“
Iš MOTERS archyvo



Iki 1999-ųjų gyvavusio šou idėja buvo pristatyti mūsų publikai vietos ir užsienio kūrėjus. Taip mus pasiekė prancūzų aukštoji mada. Lietuviai nebuvo matę nieko panašaus, tai darė įspūdį, buvo tarsi teatras, nepasiekiama svajonė. Žymūs Vakarų dizaineriai galbūt tikėjosi atrasiantys naują rinką, tačiau tada įpirkti prabangos prekes išgalinčių žmonių Lietuvoje buvo vienas kitas. Nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusio „In Vogue Vilnius“ principas buvo toks: vakare savo kolekcijas pristatydavo garsūs mados namai, o dieną vykdavo jaunųjų dizainerių konkursas. Nugalėtojai pelnydavo „Auksinės sagos“ apdovanojimą ir įgydavo galimybę dalyvauti vakarinėje dalyje, kolekcijas demonstruoti su garsiais mados namais. Paskutiniais festivalio gyvavimo metais į sostinę savo naujausias kolekcijas buvo atvežę prancūzų mados namai „Rochas“, „Lecoanet Hemant“, „Issey Miyaki“, dizaineriai Paco Rabanne, Tedas Lapidus. Tai buvo išties unikali galimybė susipažinti su aukštąja mada, modeliai įgijo neregėtos patirties, o spauda pavertė jas tikromis žvaigždėmis. Netrukus šis renginys išsikvėpė, jį pakeitė Vilniaus („Dienos“) mados savaitė, vėliau – iki šiol organizuojamas festivalis „Mados infekcija“. Šie renginiai atvėrė duris tarptautinių modelių agentūrų atstovams, imti organizuoti topmodelių konkursai, pradėtos steigti vietos agentūros. Šiuo metu daugelis jų yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su rimtomis užsienio kompanijomis. Imtos steigti mažųjų modelių mokyklėlės, jas lankiusios merginos jau skina laurus tarptautiniuose konkursuose. Pavyzdžiui, nuo 9-erių metų modelių pamokas lankiusi Rugilė Bučiūtė, būdama 18-os, tapo tarptautinio modelių konkurso „Future Fashion Faces World 2017“ nugalėtoja. Baltų ilgų plaukų, mėlynų akių lietuvaitės grožio standartus labiausiai laužo modelis Unė Jonynaitė. Ją išgarsino androginiškas įvaizdis. Kaip tai pakeis mūsų grožio etalono suvokimą, parodys ateitis.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis